Buriuotojų susitikimas Nidoje 2026: ataskaita

Renginys tradiciškai vyko Nidos prieplaukoje, kavinės „Audronaša“ salėje. Renginio dalyvius pasveikinti atvyko Neringos miesto meras Darius Jasaitis. Tarp buriuomenės ir Neringos savivaldybės jau daug dešimtmečių vyksta labai nuoširdus ir abipusiškai naudingas bendradarbiavimas, kurio vaisiais džiaugiasi visi, taip pat ir gausūs Neringos miesto poilsiautojai. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad vykstant tradicinei Kuršių marių regatai, rasti kur apsigyventi Neringoje praktiškai neįmanoma. Neringos meras Darius Jasaitis padėkojo, kad tradicinis susitikimas rengiamas būtent Nidoje, palinkėjo visiems prasmingo ir kūrybingo darbo, organizatoriui Andriui Končiui įteikė Vyganto Giedraičio fotoalbumą „Neringa“.

Šiemet pagrindinė susitikimo tema buvo apie projektuojamą ir kai kurias atvejais jau įgyvendinimo stadiją pasiekusius Šventosios uosto, Klaipėdos marinos ir Juodkrantės prieplaukos projektus. Taip pat buvo aptartos ir Pervalkos, Preilos prieplaukų bei senojo Nidos uosto problemos.

Visų pirma buvo pristatytas Šventosios uosto projektas. MB „Kordonas“ vadovas Darius Novikas pristatė projektą, jo koncepciją, esamą stadiją, įgyvendinimo grafiką. Projekto istorijai jau daugiau negu 12 metų. 2013 m. Klaipėdos uosto direkcijos užsakymu buvo paruoštas Šventosios uosto detalusis planas, padarytas uosto nešmenų modeliavimas, parengti pagrindiniai molų matmenys ir jų planinė padėtis. 2014 m. atliktas poveikio aplinkai įvertinimas ir suderintas su Latvijos institucijomis. Nesant lėšų, projektas nutrauktas ir padėtas į archyvą. Vėliau projektas iš Klaipėdos uosto direkcijos perduotas Palangos miesto savivaldybei. 2025 m. Palangos savivaldybė paskelbė konkursą ‒ paruošti naują, ekonomišką, atitinkantį šiuolaikinius standartus molų projektą, MB „Kordonas“ laimėjo konkursą ir parengė projektą. Suprojektuota išorinė konstrukcinė Šventosios uosto dalis. Statinį sudaro du molai: pietinis ir šiaurinis. Pietinio molo ilgis 650 metrų, šiaurinio ‒ 430 m. Taip pat suprojektuota povandeninė sienutė, leidžianti išplatinti įplaukos kanalą iš Šventosios upės. Suprojektuotos keturios krantinės vidinėje uosto akvatorijoje. Jų paskirtis skirtinga. Prie pirmosios, tai yra prie pietinio molo, bus įrengti pontonai prie kurių galėtų švartuotis nuo 5 iki 15 m ilgio laivai. Tai yra: 108 vietos iki 9 m. ilgio laivams, 14 vietų, nuo 9 iki 12 m. ilgio laivams ir 13 vietų 15,5 m. laivams. Kitos krantinės skirtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivams, kariuomenės poreikiams ir kitoms reikmėms. Šiaurinis molas skirtas akvatorijai nuo bangavimo apsaugoti. Laivų statymas šioje dalyje nenumatytas. Uosto akvatorija ties pietiniu molu išgilinama iki 4 m., kaip natūralus Baltijos jūros gylis priešais uostą. Ties molu paliekamas negilintas dugnas. Prie pontonų bus atvesta elektra, vanduo, numatytos pasijungimo kolonėlės. Vidinė marinos infrastruktūra turės būti numatyta kitame projekte.

Buriuotojams kilo klausimų dėl įplaukos orientacijos į šiaurės vakarų kryptį, todėl audrų metu uosto vidinėje akvatorijoje kils nemažas bangavimas, tad prišvartuotos jachtos gali būti apgadintos.

Andrius Končius pastebėjo, kad, kai Lietuvoje kalbama apie marinas, vienas komponentas apie kurį kažkodėl nekalbama – tai kranto dalis, kranto infrastruktūra. Ji būtina tam, kad marina galėtų normaliai funkcionuoti. Paprasta taisyklė tokia – uosto kranto teritorijos plotas turi būti toks pat ar net didesnis nei uosto akvatorija. Dėl klimato sąlygų Lietuvoje nėra prabangos laikyti laivus vandenyje ištisus metus.

A. Končius pacitavo labai teisingą atsiliepimą, rastą internete: „Lietuvoje vyrauja nenulaužiamas stereotipas, kad marinų išlaikymas privalomai yra nuostolingas, laivynas iš savo veiklos išsilaikyti negali ir nuostolius turi dengti mokesčių mokėtojų pinigai – iš savivaldos biudžeto. „Marinų“ projektuose gražiai rodomi paveiksliukai su jachtomis, o kranto infrastruktūros, kuri pasaulyje yra neatskiriama marinos pilnavertė dalis, Lietuvoje niekam nereikia. Jachtos rodomos kaip masalas komerciniam nekilnojamam turtui šalia vandens vystyti“.

Tokia nuostata matoma ir kitų marinų projektuose. Betgi kranto infrastruktūra ir yra ta sudedamoji marinų dalis, kuri papildo pajamas ir marinos pasaulyje išsilaiko pačios. Naujajame Klaipėdos marinos projekte numatytos prieplaukos, laivų švartavimosi vietos, tačiau vietos jiems laikyti ne sezono metu nenumatyta. Laivai žiemai turi būti išvežami už marinos ribų.

A. Končius pateikė abejones dėl pietinio molo planinės padėties, kuris pagal esamą projektą, nesulaikys šiaurės, šiaurės-vakarų bangavimo vidiniame uoste. Bangavimas paveiks stovinčius laivus prie pietinio molo pontonų.

Osvaldas Kudzevičius pateikė klausimą ar buvo įvertintas bangavimas vidiniame uoste, esant tokiai molų planinei padėčiai. Tai didelė problema. Jachtos stovėdamos daužysis stiebais. Jo žodžiais, bangavimas jaučiamas net Klaipėdos Pilies uoste.

Gintaras Vaičiūnas pateikė pastabą, jog uoste labai mažai skirta vietų didesniems laivams. Dalis Klaipėdoje laikomų jūrinių jachtų norės stovėti Šventojoje. Uostas jūrinis, bet suprojektuotas nedideliems laivams. Atplauks jūrinės jachtos iš užsienio. Numatyta tik 15 vietų. Tai aiškiai per mažai.

Algirdas Umbrasas paaiškino, kad užsakovas – Palangos savivaldybė – projektuotojui yra pateikusi aiškią projektinę užduotį. Tuo vadovaudamiesi projektuotojai privalėjo ir atliko projektą. Objektas jau yra rangos konkurso stadijoje. Pastabos yra puiku, į jas reikia atsižvelgti, bet procesas tegul vyksta ir prieina iki kokios nors stadijos. Jei dabar reikalausime kažką keisti, prasidės nauji konkursai, projektas gali būti visiškai sustabdytas. Jei yra skirti pinigai, tegul projektas vyksta.

A. Končius apibendrino, kad jei projektui yra pastabų, yra idėjų, rekomenduojama turintiems komentarus pateikti juos projekto vystytojams nuo buriuotojų, kaip vienų iš būsimųjų vartotojų. Į pastabas gali būti atsižvelgta, bet nestabdykime projekto.

Į renginį atvyko ir Klaipėdos naujos marinos projektą pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Buriuotojai gali pasidžiaugti, kad po ilgo laikotarpio šis projektas jau netrukus pereis iš projektavimo į statybos darbų etapą. Nors ir ilgai užtrukęs, uostas gražina skolą pramoginius laivus turintiems žmonėms, ‒ prieš daug metų, gilinant uostą laivų remonto įmonės akvatorijoje, jau beveik pastatytą prieplauką teko panaudoti užterštam gruntui saugoti. Uosto vadovas detaliai papasakojo apie marinos vandens dalies projekto įgyvendinimo planą, projekto grafiką, tad belieka tik pasidžiaugti, kad bus patogi vieta laivams laikyti, ko dabar labai trūksta.

Ypač dėmesingai buvo išklausyta A. Latako kalba. Jis padėkojo už pakvietimą dalyvauti buriuotojų bendruomenės susitikime. Pabrėžė, kad nors uosto direkcija rūpinasi komercinio, laivyno interesais, bet Klaipėdos uoste suprantami ir buriuotojų poreikiai, vaikų ir jaunimo noras buriuoti; noras, kad toks uostas kaip Klaipėda turėtų savo mariną. Priminė, kad kovo 27 d. Klaipėdoje vyks konferencija, kur bus kalbama apie visus pramoginių laivų uostus: Klaipėdoje, Kaune, Šilutėje, Jurbarke, Juodkrantėje ir kitur. Šiame susitikime pristatyta pietinės uosto dalies marina. Taip pat pateikė istorinę apybraižą apie pietinį Klaipėdos pramoginių laivų uostą.

2004 m. valčių prieplauka pietinėje uosto dalyje buvo beveik įrengta. Malkų įlanką reikėjo išgilinti. Dugno gruntas buvo labai užterštas. Reikėjo užterštą gruntą kažkur sandėliuoti. Valstybė norėjo rasti patį taupiausią variantą. 2004 m. nuspręsta aukoti jau beveik baigtą valčių prieplauką. 2005 m. tarp Klaipėdos jūrų uosto ir miesto savivaldybės buvo susitarta, kad uostas pramoginių laivų uostą turi įrengti kitoje vietoje. Prabėgo dar penkeri metai ir 2010 m. buvo pradėtas projektas. 2011 m. Klaipėdos uosto direkcija paskelbė rangos konkursą uosto statybai, bet tais pačiais metais , nepradėjus statybos, konkursas buvo nutrauktas. Projekto įvykdymui reikėjo apie 39 milijonų litų. Tuo metu tai buvo per brangu. Uostas suprojektuotas nemažas – apie 400 laivų, plotas – apie 40 ha. 2015-2019 m. buvo keičiamas Klaipėdos bendrasis planas. Tame plane marina liko numatyta, bet planui įgyvendinti jokių veiksmų nesiimta. Uosto direkcija grįžo prie marinos projekto 2022 m.. uostas pradėtas projektuoti. Buvo jaučiama, kad reikia Klaipėdai, Lietuvai atiduoti duoklę ir pastatyti mariną. Įmonė „Kelprojektas“ (dabar AB „SWECO“) paruošė techninį projektą. 2024 m. gautas leidimas statybai. Marina buvo suprojektuota 500 laivų, kuriu ilgis nuo 5 iki 20 metrų. Projektas suskirstytas į keturis etapus. Pirmiausiai molai, toliau išgilinimas, po to dvi krantinės. Problema ta, jog miestas krante nori išvystyti gyvenamųjų namų kvartalą, kuris turėtų priėjimą prie marių. Uosto direkcija supranta, kad marinai reikia vietos krante laivams aptarnauti ir laikyti ant kranto žiemos metu. Marinai funkcionuoti reikalinga visa kranto infrastruktūra, taip pat privažiavimai, įranga laivams kelti. Su miestu vyksta derybos dėl sklypo suformavimo krante. 2025 m. buvo strėlių laužymo metai. Daug derinimų su akcininkais, valdyba, taryba. Reikėjo įrodyti šio projekto racionalumą, finansų judėjimą. Šiemet jau gautas pritarimas skelbti rangos konkursą pirmam etapui. Kovo mėnesio pabaigoje turėtų būti atrinktas rangovas, kuris pradėtų statyti pietinį molą, kurio ilgis bus apie 1300 m. ilgio ir šiaurinio molo dalį, kurio ilgis 350 m., o iš viso 600 m. su viršutine dalimi. Toliau akvatoriją reikės išgilinti iki 3,5 m., pastatyti krantines, suformuoti pontonus, išvystyti pietinę uosto dalį. Visi darbai turėtų būti baigti iki 2028 m. pabaigos. Tai megaprojektas. Šito projekto kaina kartu išvystant pietinę uosto dalį yra apie 600 milijonų eurų. Tokių didelių pinigų uosto direkcija neturi. Reikia, kad LR Seimas priimtų atitinkamą būt įstatymą, kad būtų galima išnuomoti teritoriją ir vandenį, pritraukti operatoriųs, kurie norėtų šioje išnuomotoje teritorijoje dirbti ir galėtų atlikti avansinius mokėjimus. Kitas įstatymas – specialus projektas numatytas šiam reikalui Seimo pavasario sesijoje – tai atskiras specialus įstatymas, kuomet projekto įgyvendinimas tampa valstybės prioritetu. Gerai, kad šio projekto vykdymas yra vyriausybės programoje.

Gintaras Vaičiūnas pastebėjo, kad nėra kol kas numatyta teritorija krante laivams statyti ir kitai infrastruktūrai. Ar įmanoma ką nors pakeisti?

A. Latakas atsakė, kad projekto keitimai gali sustabdyti jo vykdymą. Teritorija krante priklauso miestui. Reikia su juo kalbėtis.

A. Končius padėkojo už išsamų pranešimą gerbiamam Klaipėdos uosto direkcijos vadovui A. Latakui. Buriuotojams tapo kur kas aiškiau kas vyksta, kodėl vyksta ir kaip vyksta. Tikimasi, kad buriuotojų bendruomenės bendravimas su uostu duos gerų rezultatų. Yra patirtis dėl marinos išsilaikymo. Teko dalyvauti Klaipėdos Pilies uosto projekte, kuris buvo daromas už PHARE programos pinigus. Ten buvo padaryta plati ir išsami ekonominė studija. Jos tikslas buvo išnagrinėti ar marina gali save išlaikyti be dotacijų. Pagrindinis akcentas: reikia, kad marina turėtų tam tikrą nuolat joje laikomų laivų, mokančių nuomos ir aptarnavimo mokestį, skaičių. Pilies uostas dirba be nuostolių, pelningai. Jei laivai žiemą neturės kur stovėti, uostas per žiemą prastovės, nedirbs ir negaus pajamų. Variantas uoste laivus laikyti tik vasarą, o po to nežinia kur – blogas. Mes, buriuotojai, kartu su Lietuvos buriuotojų sąjunga turime užmegzti daugiau kontaktų su miestu, išdėstyti ir įrodyti savo argumentais, bei rasti protingą sprendimą.

Reikia pažymėti, kad, norint turėti pilnavertę pramoginių laivų mariną, ne mažiau svarbi yra ir jos kranto dalies infrastruktūra. Be jos marina kaip pramoginių laivų uostas taptų negyvybinga. Kadangi dėl Lietuvos klimato sąlygų pramoginiai laivai apie pusę metų praleidžia krante, todėl normalu, kad teritorijos plotas reikalingas laivams laikyti sausumoje turi būti ne mažesnis, o pageidautina net didesnis, nei uosto akvatorija, ‒ be laivų laikymo aikštelių reikalinga vaikų buriavimo mokykla, administracinės ir dirbtuvių, elingų patalpos ir pan.

Kadangi kranto infrastruktūros dalį pagal uosto administracijos susitarimą su miesto vadovybe turėtų vystyti Klaipėdos miesto savivaldybė, reikia tikėtis, kad bus išgirstos buriuotojų rekomendacijos ir įgyvendintas visas marinos projektas bus gyvybingas bei teiks naudą tiek miesto, tiek visiems Lietuvos žmonėms.

Neringos miesto uostelių perspektyvas pristatė Neringos m. vyriausiasis architektas Laimonas Bogušas. Buriuotojus ypač domino Juodkrantės uosto projekto situacija.

L. Bogušas savivaldybėje darbuojasi jau dvejus metus. Dirbama vadovaujantis Neringos savivaldybės bendruoju planu, bei Kuršių nerijos nacionalinio parko sutvarkymo planu. Pastarasis dokumentas yra svarbiausias. Bet kurie kiti sprendimai, prieštaraujantys sutvarkymo planui, yra niekiniai. Čia daugiausiai nesusikalbėjimų. Kalbant apie gyvenviečių prieplaukas, tai jos yra Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje. Šiuose dokumentuose numatytas tų prieplaukų išplėtimas ir sutvarkymas. Juodkrantėje numatytas uostas Gintaro įlankoje ir naujas uostas tarp dabar esančių prieplaukų. Dirbant su šiuo projektu nutiko taip, kad pasikeitė projekto finansavimo tvarka iš Europos Sąjungos. Projekte išnyko burinės jachtos. Atsirado vietos tik elektriniams keleiviniams turistiniams laivams. Teko pakeisti visą dokumentaciją. Visas projektas perkonstruotas taip, kad jame nebūtų jachtų. Tik tokiu būdu esą galima gauti lėšas iš Europos Sąjungos. Projektas skiriamas viešam transportui vystyti. Jau atliktas projektas tapo bevertis. Yra blaškymosi. Reikalingas politikų sprendimas. Savivaldybė nori ir turi tikslą pastatyti jachtų uostą.
Kitas objektas – uostas Gintaro įlankoje. Pernai buvo paskelbtas konkursas prieplaukos vizijai parengti. Yra konkurso laimėtojas. Savivaldybė turi pagrindą projektavimui. Kol kas niekas nevyksta.

Nidoje dar mažiau kas vyksta. Meras yra gavęs pasiūlymą vystyti jachtų uostą į pietinę pusę nuo esamos marinos. Ši vieta nėra numatyta Kuršių Nerijos nacionalinio parko sutvarkymo plane. Čia klausimas politinis. Pakeisti sutvarkymo planą labai sudėtingas dalykas. Realus planas yra sutvarkyti senąjį Nidos uostą. Tam yra visos sąlygos ir tikimės tai bus atlikta kranto pastatų projekto vystytojų pastangomis.
Po pranešimų įvyko diskusijos.

LBS prezidentas Raimundas Daubaras informavo apie renginius skirtus Lietuvos buriavimo šimtmečiui. 1926 m. spalio 1 d. jachta „Budys“ išplaukė iš Klaipėdos į Liepoją. Tai buvo pirmasis išplaukimas į jūrą jūrine jachta su Lietuvos trispalve ir lietuviška įgula. Minėjimo iniciatorius – Klaipėdos jūrų muziejus. Klaipėdoje š. m. rugpjūčio 7‒15 dienomis vyks ORC Europos čempionatas. Regatos aptarnavimui reikia savanorių. Prašymas registruotis.

Rimantas Dovydaitis priminė, kad neužmirštume senų laivų. Marinose taip pat turi būti vietos vaikų buriavimui.

Tomas Valentinaitis pasiūlė KMR nuostatuose atkurti privalomą nuostatą įgulose turėti jaunimo atstovą iki 18 metų.

Andrius Končius pristatė idėją sukurti virtualią kelionių biblioteką, taip pat pakvietė atkurti „Geriausios metų kelionės konkursą“. R. Daubaras informavo apie tai, jog LBS turi prieigą YouTube platformos. Pasiūlymas joje įkelti kelionių pristatymus.
Osvaldas Kudzevičius rekomendavo pastatyti boją grunto atliekų sanpiloje mariose. Osvaldas Kudzevičius apgailestavo, kad Klaipėdos uoste nebeliko saugių vandenų bojos (taip vad. „priėmimo“ bojos), kurią esą buvo patogu naudoti buriavimo regatų metu kaip vieną iš ženklų.

Gintaras Vaičiūnas retoriškai paklausė: kur dingo „Pilypas“ (farvaterio boja Nr.35)? Reikėtų inicijuoti buriuotojų sąjungos kreipimąsi į vidaus vandens kelių direkciją dėl galimybės atstatyti legendinį Kuršių marių ženklą.

Diskusijos pabaigoje buvo suformuluotos ir surašytos rekomendacijos ir pasiūlymai artėjančiam Lietuvos buriuotojų sąjungos suvažiavimui, įvyksiančiam š. m. kovo 28 d. Kaune.

Po pertraukos Marijampolės buriuotojų klubo narys Saulius Menkevičius papasakojo apie savo nuostabią aštuonerius metus trukusią kelionę jachta „Karina“ nuo Havajų per Ramųjį ir Indijos vandenynus iki Turkijos, bei plaukiojimą Atlanto vandenyne. Buriuotojas pristatė savo parašytą knygą – dienoraštį iš kelionės trimis okeanais, kurios ištrauką paskaitė jo žmona Rūta.

Kitą dieną buriuotojai aplankė Nidos švyturį. Esame labai dėkingi kultūros filosofei, gerb. Editai Anglickaitei-Beržinskienei, kuri papasakojo senojo ir naujojo švyturių istorijas. Dalyviai turėjo progos nuo švyturio viršaus pasigrožėti Kuršių marių, Baltijos jūros, Neringos vaizdais, pasidžiaugti geru oru.

Prieš atsisveikinant buvo aplankytos Nidos senosios kapinės. Uždegta žvakutė ant buvusio ilgamečio Neringos vyriausiojo architekto, buriuotojo Algimanto Zavišos kapo, kuris tiek daug padarė, kad Neringa būtų tokia graži ir nepakartojama.

Renginio nuotraukas (autorius Dainius Čičelis) galima pamatyti čia: