Lietuvos buriavimo olimpiečiai

Stoti prie starto linijos olimpinėse žaidynėse – tai aukščiausias galimas profesionalaus sporto pasiekimas. Olimpiečiai, didžiąją savo gyvenimo dalį atidavę sportui ir rezultatų siekimui, nusipelno aukščiausios pagarbos.

Iki pat šiol, per visą 1990 metais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės istoriją, buvo tik viena olimpiada (1996 m.), kur Lietuva neturėjo savo buriavimo sporto šakos atstovų. Net 1992-aisiais, vos atkūrus Nepriklausomybę ir šalyje vyraujant didžiuliams politiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams Lietuvos atstovai startavo Barselonos olimpinėse žaidynėse. 2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė Scheidt Lietuvai iškovojo pirmąjį ir kol kas buriavime vienintelį olimpinį – sidabro – medalį. 2012 Londono olimpiada pasižymi kol kas didžiausiu Lietuvos buriavimo atstovų skaičiumi – ten prie starto linijos stojo trys buriuotojai skirtingose olimpinėse klasėse.

Šiuo metu Nepriklausoma Lietuva turi 8 buriavimo olimpiečius.

Lietuvos buriavimo olimpiečiai:

Raimondas Šiugždinis

  • 1992 m.

  • Barselonos olimpinės žaidynės

  • 32 vt.

Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas, buriavę kaip įgula dvivietėje 470 jachtų klasėje, tapo pirmaisiais nepriklausomybę atgavusios Lietuvos buriavimo olimpiečiais. Praėjus vos porai metų po 1990 Kovo 11 nepriklausomybės paskelbimo ir vos metams po Lietuvos buriuotojų sąjungos teisių tarptautinėje buriavimo federacijoje atstatymo, sportininkai Kylio regatoje iškovojo teisę startuoti Barselonos olimpinėse žaidynėse. Jiems teko įveikti daug iššūkių – naujai atgimusios valstybės atstovams buvo sudėtinga startuoti aukščiausio lygio sportinėse varžybose, tinkamai paruošti inventorių, konkuruoti su valstybėmis, kurios galėjo ir investavo į savo sportininkus tokias sumas, kurių jauna valstybė ir jos piliečiai tiesiog neturėjo. Nepaisant to, R. Šiugždinis ir V. Balčiūnas žengė istorinį žingsnį – atvertė visiškai naują nepriklausomos Lietuvos olimpinio buriavimo puslapį.

Nuotr. aut. Strahm, Jean-Jacques / IOC

Valdas Balčiūnas

  • 1992 m.

  • Barselonos olimpinės žaidynės

  • 32 vt.

Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas, buriavę kaip įgula dvivietėje 470 jachtų klasėje, tapo pirmaisiais nepriklausomybę atgavusios Lietuvos buriavimo olimpiečiais. Praėjus vos porai metų po 1990 Kovo 11 nepriklausomybės paskelbimo ir vos metams po Lietuvos buriuotojų sąjungos teisių tarptautinėje buriavimo federacijoje atstatymo, sportininkai Kylio regatoje iškovojo teisę startuoti Barselonos olimpinėse žaidynėse. Jiems teko įveikti daug iššūkių – naujai atgimusios valstybės atstovams buvo sudėtinga startuoti aukščiausio lygio sportinėse varžybose, tinkamai paruošti inventorių, konkuruoti su valstybėmis, kurios galėjo ir investavo į savo sportininkus tokias sumas, kurių jauna valstybė ir jos piliečiai tiesiog neturėjo. Nepaisant to, R. Šiugždinis ir V. Balčiūnas žengė istorinį žingsnį – atvertė visiškai naują nepriklausomos Lietuvos olimpinio buriavimo puslapį.

Nuotr. aut. Strahm, Jean-Jacques / IOC

Giedrius Gužys

  • 2000
    2004

  • Sidnėjaus olimpinės žaidynės
    Atėnų olimpinės žaidynės

  • 25 vt.
    27 vt.

Giedrius Gužys iškovoja teisę Lietuvai startuoti Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse po 8 metų pertraukos nuo pirmojo Lietuvos buriuotojų olimpinio starto. Jis tampa pirmuoju nepriklausomos Lietuvos buriuotoju, olimpinėse žaidynėse startuojančiu vienviete vyrų sportine jachta „Laser Standard“ (dabartinė ILCA 7). Sportininkas kelialapį į olimpines žaidynes iškovoja vos po 8 metų nuo savo buriavimo karjeros pradžios. Dar po keturių metų jis iškovoja kelialapį bei startuoja ir 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse. Iki pat šiol G. Gužys yra vienas iš dviejų Lietuvos sportininkų, startavusių olimpinėse žaidynėse būtent šioje jachtų klasėje.

Gintarė Volungevičiūtė Scheidt

  • 2008 m.
    2012 m.
    2016 m.

  • Pekino olimpinės žaidynės
    Londono olimpinės žaidynės
    Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės

  • 2 vt.
    6 vt.
    7 vt.

Gintarė Volungevičiūtė Scheidt iki pat šiol išlieka vienintele iš Lietuvos olimpiečių, padovanojusių šaliai olimpinį – sidabro – medalį. Jį sportininkė iškovoja jau pirmosiose savo olimpinėse žaidynėse – 2008 metais Pekine. Tai – aukščiausias Lietuvos buriavimo sporto pasiekimas. G. Volungevičiūtė Scheidt visose trijose olimpinėse žaidynėse, kuriose startavo, finišavo geriausiųjų dešimtuke. Tai – aukščiausios olimpinės vietos tarp visų Lietuvos buriavimo olimpiečių. Drauge, sportininkės pasiekimai atvertė dar vieną puslapį Lietuvos olimpinio buriavimo istorijoje – būtent olimpinėje moterų klasėje „Laser Radial“ (dabartinė ILCA 6).

Nuotr. aut. Paul Gilham

Rokas Milevičius

  • 2012 m.

  • Londono olimpinės žaidynės

  • 42 vt.

Rokas Milevičius 2012 metais tampa antruoju Lietuvos buriuotoju, startuojančiu olimpinėse žaidynėse olimpinėje vyrų „Laser Standard“ (dabartinė ILCA 7) klasėje. Kol kas nė vienam kitam Lietuvos buriuotojui po R. Milevičiaus iškovoti kelialapio į olimpines žaidynes šioje klasėje nepavyko. 2012 metų Londono žaidynėse startavo kol kas gausiausias ir įvairiausias Lietuvos buriuotojų būrys – olimpinės vyrų klasės, olimpinės moterų klasės bei olimpinės burlentės atstovai.

Juozas Bernotas

  • 2012 m.
    2016 m.
    2021 m.

  • Londono olimpinės žaidynės
    Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės
    Tokijo olimpinės žaidynės

  • 12 vt.
    26 vt.
    15 vt.

Juozas Bernotas tapo pirmuoju Lietuvos atstovu olimpinėje burlentės rungtyje. Jis startavo net trijose olimpinėse žaidynėse, kuriose olimpine burlente buvo „RS:X“ klasė ir net dvejose iš jų finišavo tarp 15 geriausiųjų. Sportininkas sėkmingai pakeitė burlenčių klasę, kai olimpine klase tapo IQFOIL burlentė, ir šiuo metu tęsia olimpinę karjerą būtent su ja.

Nuotr. aut. Sailing Energy

Viktorija Andrulytė

  • 2021 m.
    2024 m.

  • Tokijo olimpinės žaidynės
    Paryžiaus olimpinės žaidynės

  • 25 vt.
    31 vt.

Viktorija Andrulytė pratęsė Lietuvos olimpinę istoriją olimpinėje moterų „Laser Radial“ (dabartinė ILCA 6) jachtų klasėje. Buriuotoja startavo dvejose olimpinėse žaidynėse ir šiuo metu tęsia olimpinę karjerą ruošdamasi kovai dėl dar vieno olimpinio kelialapio. Sportininkė yra pirmoji Lietuvos buriuotoja iškovojusi tris kelialapius į olimpines žaidynes.

Nuotr. aut. Szymon Sikora

Rytis Jasiūnas

  • 2024 m.

  • Paryžiaus olimpinės žaidynės

  • 17 vt.

Rytis Jasiūnas į olimpinį buriavimą atėjo olimpinei burlenčių klasei pasikeitus iš „RS:X“ į IQFOIL. Sportininkas iškovojo teisę Lietuvai startuoti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse su šia naująja olimpine burlenčių klase ir tapo aštuntuoju Lietuvos olimpiečiu bei antruoju olimpiečiu olimpinės burlentės rungtyje.

Nuotr. aut. Sailing Energy

Naujienlaiškio prenumerata

Nemokamai užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį ir nepraleisk geriausių pasiūlymų bei naujausių akcijų. Naujienlaiškio galima bet kada atsisakyti.