Istorija

Kada Lietuvoje atsirado buriavimas – nežinia. Tačiau burinės jachtos po Kuršių marias, o gal ir kitas Lietuvos akvatorijas plaukiojo jau ir XIX a. 1926 m. Klaipėdos jūrų skautai įsigyja pirmąją jūrinę Lietuvos jachtą „Budys“. Na o 1935 m. birželio 4 d. buriuojančiųjų visoje Lietuvoje jau yra tiek, kad savo darbą pirmajame posėdyje pradeda buriuotojų interesus šalyje ir užsienyje reprezentuojanti bei buriavimo meno jaunuolius mokanti Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Buriavimas Lietuvoje sparčiai auga ir 1937 m. Lietuvos įgula su jachta „Žalčių karalienė“ iškovoja pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą, aplenkdama pajėgias Baltijos jūrines valstybes. Šalį pasiekus II pasaulinio karo siaubams, didelė dalis jachtų buvo sunaikintos ar dingo, tačiau buriavimo sportas Lietuvoje nemiršta. Karo metais entuziastai jį puoselėja rengdami kursus ir netgi regatas daugiausia Šiauliuose bei Trakuose.

Po karo sovietų okupuotoje Lietuvoje laivų likę labai nedaug. Klaipėdoje pirmuosius kelis metus vedami tik teoriniai buriavimo kursai, kuriuos dėsto ikikarine buriavimo patirtimi besidalinantys buriuotojas Stasys Marcinkevičius bei poetas keturvėjininkas Salys Šemerys Šmerauskas. Jachtos traukiamos net iš Kuršių marių dugno, remontuojamos ir prikeliamos antram gyvenimui. Kaune entuziastai buriuoja Nemune ir Nevėžyje – juk mums pažįstamos Kauno marios atsiras dar tik 1959 m. 1951 m. jachtklubas įkuriamas ir Plateliuose.

Trakų ežeryne buriuotojai randa ir visiškai sveikų jachtų, tad šalies buriavimo pirmenybės keliais pirmaisiais pokario metais vyksta būtent Trakuose. Vilniečiai tampa ir entuziastais, 1954 m. suorganizuojančiais pirmąją regatą „Aplink Kuršių marias“. Jos tradicija gyvuoja iki pat šiandien ir jau skaičiuoja daugiau nei 70 metų!

Visose Lietuvos akvatorijose pamažu ima rastis tuometinių olimpinių jachtų klasių – „Drakon“, „Žvaigždė“, „Finn“. Tiesa, tiek pačių jachtų, tiek jiems būtinų burių, virvių be galo trūksta. Nusipirkti nėra kaip, inventorius centralizuotai skirstomas sovietų valdžios už sportinius pasiekimus.

Pajūrio buriuotojai sovietmečio pradžioje lieka be jūros – į ją išplaukti draudžiama, kad tik niekas nesugalvotų pabėgti už geležinės uždangos. Tuo tarpu Kaunas susiorganizuoja nuosavą „jūrą“. Atidarius Kauno hidroelektrinę, buriuotojai pasirūpina, kad susidariusiame vandens telkinyje – Kauno mariose – atsirastų jachtklubas. Buriavimo veiklos imamos aktyviai vystyti ir Šiauliuose bei Elektrėnuose.

1962-1963 metais lietuvis Bronius Rožinskas tampa pirmuoju lietuviu iš Lenkijos su burine jachta „Hermes II“perplaukusiu Atlanto vandenyną, kaip jis pats teigė – Lietuvos garbei.

1967 metais buriuotojo J. R. Būdvyčio pastangomis suorganizuota pirmoji pokarinė jūrinė lenktyninė jachta „Banga 2“ pirmoji išplaukia į Baltijos jūrą ir pasiekia Lenkijos uostus, taip pralauždama iki tol, rodos, nepajudinamus biurokratinius užkardus. Jau 1968 m. „Banga 2“ įgula laimi sidabrą Gdansko įlankos savaitės regatoje, aplanko net tik Baltijos pakrantes, bet ir Juodąją jūrą. Sekdami jos pavyzdžiu kiti Lietuvos buriuotojai taip pat įsidrąsina įgyti jūrines jachtas bei pamažu atverčia naują Lietuvos buriavimo istorijos puslapį – aktyviai startuoja jūrinėse Baltijos regatose, laimi prizus ir net organizuoja regatas Klaipėdoje.

1971 m. Marijampolėje įsteigiamas Marijampolės jachtklubas. Skirtingose Lietuvos vietose žiemomis populiarėja ledrogių sportas. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje ima rastis vaikų ir jaunimo sportinės jachtos „Optimist“ bei „Cadet“, kurios jau visai netrukus leis išugdytiems jauniesiems buriuotojams pademonstruoti aukštus sportinius pasiekimus.

Šiuo laikotarpiu, nepaisant nuolatinio inventoriaus trūkumo, Lietuvos sportininkai demonstruoja išskirtinius sportinius pasiekimus tuo nemenkai erzindami okupantę Sovietų Sąjungą. Kauno „Žalgirio“ buriavimo mokyklos auklėtinis Gintautas Mincė 1983 m. pirmą kartą laimi tiek SSRS buriavimo čempionatą, tiek SSRS tautų spartakiadą, o 1985 m. pasaulio čempionate užima 13 vietą olimpinėje „470“ klasėje. Stiprias buriuotojų kartas išugdo ir Vilnius, Klaipėda, Nida. Pastaroji aktyviai vysto ir burlenčių sportą.

1976 m. po dešimtmečio pertraukos atgimsta „Kuršių marių regata“. Čia buriuotojai jau startuoja didesnėmis jūrinėmis jachtomis. Tais pačiais metais šalyje atsiranda iki pat šių dienų mus garsinanti jachta „Lietuva“. O jachta „Vilnis“ (kpt. Jurgis Vilemas), leidžiasi į jūrinį žygį į Šiaurę bei pasiekia speigratį.

Lietuvos buriuotojai visuomet pasižymėjo bekompromise meile savo šaliai, tad atsikuriant Nepriklausomybei aktyviai prisideda prie pilietinių veiksmų. Jau 1989 m., iškėlusios trispalves ir taip lyg pranašaudamos laisvę, trys jachtos – „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ – iškilmingai kerta Atlantą. Vos atkūrus Nepriklausomybę, buriuotojai su jachta „Dailė“ gabena „pilietinę kontrabandą“ – Seimo gynybai reikalingą radijo aparatūrą bei pirmuosius lietuviškus pašto ženklus.

1991 m. atstačius Lietuvos buriuotojų sąjungos narystę Tarptautinėje buriavimo federacijoje, 1992 m. Barselonos olimpiadoje Raimondo Šiugždinio ir Valdo Balčiūno įgula tampa pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos buriavimo olimpiečiais.

Atsivėrus pasauliui pasipila ir laisvės, nuotykių bei atvirų horizontų ištroškusių buriuotojų jūriniai žygiai. 1992-1993 m. jachta „Lietuva“ (kpt. Steponas Kudzevičius), tampa pirmąja Lietuvos jachta apiplaukusia pasaulį. 1993-1995 m. pasaulį apiplaukia ir jachta „Laisvė“ (kpt. Ignas Miniotas), kuri 1994 m. pirmoji apsuka ir buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį. 1995 m. Horno kyšulį apiplaukia jachta „Aura“ (kpt. Jonas Limantas).

Visuose buriavimo frontuose Lietuva siekia įtvirtinti savo vardą ir parodyti, kad 1990-aisiais atgimė dar viena jūrinė valstybė. 1997 m. Raimondas Šiugždinis padovanoja Lietuvai pirmuosius aukso medalius pasaulio bei Europos čempionatuose. 2000 m. Sidnėjaus bei 2004 metų Atėnų olimpiadose startuoja Giedrius Gužys.

1998 m. sukuriama kol kas vienintelė nacionalinė jachtų klasė „RS 280“. Nuo 2004 m. jachta „Lietuva“ ima aktyviai dalyvauti „Tall Ship Race“ regatose ir jau 2008 m. tampa absoliučiais nugalėtojais D klasėje bei pergalių seriją tęsia ir vėlesniais metais. 2006 m. Lietuvoje atsiranda ir burinis mokomasis laivas „Brabander“.

Nuo 2004 m. tradicinė „Kuršių marių regata“ suklesti ne tik kaip vienos svarbiausių kreiserinių jachtų varžybų, bet ir kaip analogų neturinti buriuotojiška šventė krante – su paradais, vaizdo dienoraščiais ir atvirumu visiems, norintiems pažinti buriavimą iš arčiau.

Dešimtmetis, kurio metu Lietuva triumfuoja ir olimpiniame, ir jūriniame buriavime. 2008 m. Gintarė Volungevičiūtė ScheidtPekino olimpiadoje padovanoja Lietuvai pirmąjį olimpinį buriavimo sidabro medalį. Šiame dešimtmetyje ji taip pat iškovoja Lietuvai pirmuosius olimpinės jachtų klasės pasaulio čempionato auksą bei Europos čempionato sidabrą ir bronzą. 2012 m. Londono olimpiadoje startuoja kol kas gausiausias buriuotojų būrys – Gintarė Volungevičiūtė Scheidt, Rokas Milevičius, Juozas Bernotas.

2008-2009 m. buriuotojai įsigyja tuo metu pažangiausią „Volvo 60“ klasės sportinę jachtą „Ambersail“ ir su ja leidžiasi į„Tūkstantmečio odisėją“ –  Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti skirtą kelionę aplink pasaulį. Šis žygis kulminuoja padovanodamas Lietuvai modernią tradiciją – liepos 6 d. 21:00 visame pasaulyje visų lietuvių vieningai giedamą Lietuvos himną „Tautišką giesmę“.

Po „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai su jachta „Ambersail“ ima sėkmingai startuoti prestižiškiausiose pasaulio regatose Baltijos, Viduržemio, Karibų jūrose ir net akvatorijose ties Australijos krantais. Baltijos regione buriuotojai nuosavomis jachtomis aktyviai startuoja jūrinėse regatose. 2011 m. „Jigy Jigy Somi“ jachta (kpt. Šarūnas Sodeika) laimi regatą aplink Gotlando salą. 2008-2010 m. pasistatęs savo jachtą „Ragainė II“ pasaulį su šeimos nariais apiplaukia ir buriuotojas Andrius Varnas.

Šis dešimtmetis Lietuvai padovanoja dar du aktyviai Lietuvos vardą garsinančius olimpiečius – Viktoriją Andrulytę bei Rytį Jasiūną. Aukštus pasiekimus daugelyje vaikų ir jaunimo čempionatų demonstruoja Erikas Scheidt bei Lietuvoje augančio „RS Feva“ laivyno buriuotojai. Buriavimas vystomas ne tik tradicinėse akvatorijose, bet ir Vilkaviškyje, Drevernoje, Šventojoje.

Jūriniame buriavime Lietuva siekti žengti koja kojon su tendencijomis ir įsigyja profesionalią „Volvo 65“ klasės jachtą „Ambersail 2“ su kuria tęsia sėkmingus startus prestižinėse pasaulio regatose. 2021 m. Lietuvoje, Klaipėdoje pirmą kartą istorijoje startuoja pasaulinio masto „The Ocean Race Europe“ prologo varžybos.

Lietuva nepraleidžia šanso startuoti ir absoliučiai naujo formato „SSL Gold Cup“ varžybose, kur, varžydamasi su didžiausiomis pasaulio jūrinėmis valstybėmis, patenka į geriausiųjų 16-tuką. Jūrinio buriavimo entuziastai aktyviai startuoja jūriniuose ORC čempionatuose, o Nida pamažu tarptautiniu mastu atrandama kaip puiki vieta sportinio buriavimo varžyboms: 2021 m. čia vyksta „Platu 25“ pasaulio čempionatas, 2023 m. – „470“ pasaulio jaunimo čempionatas, 2024 m. – „RS Feva“ Europos čempionatas bei pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionatas.

Lietuvos buriaivmo istorijos (iki 2008 m.) datų sąvadą galima rasti čia:

Šioje ekspozicijoje pateikiama medžiaga naudojama edukaciniais, nekomerciniais tikslais, remiantis Lietuvos buriuotojų sąjungos 80-mečio leidinio „Su Vėju!“ fragmentais. Nuoširdžiai dėkojame visiems kūrėjams, kurių darbai įkvėpė šį projektą. Jei kai kurios autorystės liko neidentifikuotos – esame pasiruošę jas įtraukti sulaukę žinios.

Naudotos nuotraukos ir dokumentai iš šių autorių archyvų:

Eduardas Bareika, Stefan Coppers, Dainius Čėpla, Augustas Didžgalvis, Vytautas Dranginis, Sailing Energy, Paul Gilham, Andrius Končius, R. Kuginis, Aistė Noreikaitė, Jean-Jacques Strahm / IOC, Andrius Repšys, Vladas Ščiavinskas, Marius Vanagas, Edvinas Vaičiulis, Zerogradinord, Erikas Scheidt / Fraglia Vela Riva, Gintarė Volungevičiūtė / Getty Images.

Taip pat naudoti šių institucinių archyvų ištekliai:

Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos centrinis valstybinis archyvas, Klaipėdos sportininkų namų muziejus, Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), Lietuvos buriuotojų sąjunga, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas.

Dėkojame ir šiems asmeninių ar šių asmenų saugomų kitų asmenų archyvų turėtojams:

Romuldas Adomavičius, „Ambersail“ archyvas, I. Didžytė-Arienė, Arūnas Burkšas, J. R. Būdvytis, Raimundas Daubaras, Rimantas Dovydaitis, Marius Eidukevičius, Albinas Grabnickas, Giedrius Gužys, Jonas Jurevičius, Julius Jurginis, Kazys Juškevičius, Jurgis Kovas, Drąsutis Kudzevičius, Rokas Milevičius, Ignas Miniotas, Gediminas Pilaitis, Linas Tamkvaitis, Rolandas Žentelis, Irena Žičkuvienė / Šiaulių buriuotojai.

Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie Lietuvos buriavimo istoriją bei išvysti daugiau istorinių akimirkų, kviečiame įsigyti Lietuvos buriuotojų sąjungos 80-mečio proga išleistą knygą „Su vėju!“. Jei norėtumėte ją įsigyti, prašme susisiekti su mumis šiuo el. paštu: