Vilniaus jachtklubas

1926

56

Linas Baublys

Vilniaus jachtklubas yra seniausia Lietuvoje veikianti buriuotojų organizacija, išugdžiusi ne vieną profesionalių buriuotojų kartą ir jungianti sportinį bei turistinį buriavimą mėgstančius žmones. Nepertraukiamai jau daugiau kaip 90 metų veikiantis jachtklubas šiuo metu gali didžiuotis vienijantis gausią buriavimo entuziastų bendruomenę, kurios nariai Trakų rajone esančiuose Galvės ir Skaisčio ežeruose dešimtmečius organizuoja sportines buriavimo regatas, mokomuosius kursus, buriavimo treniruotes ir laisvalaikio plaukimus.

Kasmet Vilniaus jachtklubo narių iniciatyva yra rengiama iki 14 skirtingo sudėtingumo regatų. Dauguma iš jų organizuojamos puoselėjant dešimtmečius skaičiuojančias Vilniaus jachtklubo tradicijas. Burinių kilinių sportinių ir kruizinių jachtų varžybose nuolat lenktyniauja 10–30 laivų. Skirtingų konstrukcijų burlaiviai suskirstomi į grupes pagal laivų techninius parametrus ir, priklausomai nuo regatose užimtų vietų, renka taškus metinių reitingų lentelėse. Regatos dėl nepastovių ir dažnai besikeičiančių vėjų tarp Galvės ir Skaisčio ežerų salų dažnai būna sunkiai prognozuojamos, todėl Trakuose vykstančios buriuotojų kovos garsėja kaip itin atkaklios ir azartiškos.

Žiemos sezono metu buriavimu susidomėjusiems žmonėms organizuojami teorijos kursai burinės jachtos vado kvalifikacijai įgyti. Kursantams dėstoma laivų takelažo, navigacijos, locijos, meteorologijos teorija bei kita svarbi ir naudinga informacija.
Po keletą savaičių trunkančių teorinių mokymų ir sėkmingai išlaikytų teorinių egzaminų Vilniuje, praktiniai įgūdžiai tobulinami Galvės ežero akvatorijoje Trakuose. Čia taip pat organizuojami ir burinės jachtos vado praktiniai egzaminai. Baigus kursus ir išlaikius egzaminus, įteikiamas Lietuvos buriuotojų sąjungos išduotas pažymėjimas.

Vilniaus jachtklubo buriuotojai yra aktyvūs visuomeninių renginių dalyviai. Trakų miesto šventės jau nebeįsivaizduojamos be pilies prieigas puošiančių naktinių burlaivių paradų, o valstybinių švenčių metu jachtklubo nariai inicijuoja pilietiškas ir patriotines akcijas. Per Jonines ir Lietuvos Valstybės dieną rengiamos šventinės regatos. Jachtklubo bendruomenės burlaiviai Trakų pilies prieigas puošia ir Liepos 6-ąją, kai kartu su viso pasaulio lietuviais buriuotojai suplaukia giedoti Lietuvos himną Galvės ežere.

Česlovas Černovskis (1926 – 1930)
Liudvikas Švykovskis (1930 – 1939)
Jurgis Stabinis (1946 – 1956)
Zenonas Strazdas (1956 – 1958)
Mečislovas Davainis (1958 – 1961)
Romualdas Tupčiauskas (1962 – 1963)
Eugenijus Maleckas (1964 – 1965)
Mečislovas Davainis (1966 – 1988)
Mindaugas Kukuraitis (1989 – 1990)
Romualdas Ruzgas (1990 – 1994)
Vilgelmas Krinickis (1995 – 1996)
Linas Baublys (1996 – 1998)
Viktoras Onačko (1999 – 2001)
Vygantas Stankus (2002 – 2003)
Linas Baublys (2004 – 2026)

Vilniaus jachtklubas buvo įsteigtas 1926 m. sausio 10 d. Šie metai taip pat laikomi ir Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Tuo metu Vilniaus jachtklubas buvo įkurtas lenkų karininkų iniciatyva, kadangi Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai.

Po keleto metų, 1930-aisiais, Vilniaus krašto buriuotojams perduota dalis Trakų Karvinės pusiasalio, kuriame buvo pastatytas naujas jachtklubo pastatas. Amžininkai mena šią vietą buvus išskirtinai gražią tiems laikams – žalias namas su baltomis kolonomis, vestibiuliu, bufetu, veranda ir miegamaisiais antrame aukšte. Šalia jo buvo įrengtas elingas, patogios prieplaukos ir netgi tribūnos burlaiviais pasigrožėti atvykusiems žiūrovams. Jachtklubo bendruomenė plėtėsi, prieplaukoje daugėjo burlaivių, o vasarą Trakų ežerus puošdavo regatose besivaržančių jachtų burės.

1939-aisiais Lietuvai netekus Klaipėdos krašto ir uostą į savo valdžią perėmus vokiečiams, buriuotojai ėmė telktis Lietuvos vidaus vandenyse. Buriavimas Trakų ežeruose dar labiau suaktyvėjo.

Tais pačiais metais Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šis buriavimo sporto klubas atiteko Lietuvos šaulių sąjungai, kuri 1940-aisiais, Trakuose dar spėjo įkurti jūrų šaulių buriavimo centrą. Deja tai truko vos keletą mėnesių. Netrukus Lietuvą okupavo sovietai.

Po II pasaulinio karo Trakai tapo viena iš pagrindinių Lietuvos buriavimo vietų, kur naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, rengiami kursai, puoselėjamos buriavimo sporto tradicijos, organizuojamos regatos. 1948 m. Trakuose buvo surengtos pirmosios buriavimo pirmenybės. O jų pirmuoju čempionu tapo trakiškis Romanas Karpovičius.

1952 m. imti organizuoti buriavimo kursai, kuriuos inicijavo vienas pirmųjų Vilniaus jachtklubo komandorų Jurgis Stabinis, taip pat garsėjęs kaip aukščiausios kategorijos buriavimo sporto teisėjas, parengęs ir buriavimo vadovėlį. Čia vaikus treniravo Zenonas Strazdas, kuris 1961-1967 m. buvo respublikos buriavimo sporto federacijos pirmininkas.

Ilgainiui Vilniaus jachtklubas ėmė vis labiau garsėti gerais buriuotojais. Vieną po kitos skindami pergales įvairiuose čempionatuose vilniečiai sovietmečiu sudarė Lietuvos rinktinės branduolį ir buvo pelnytai vertinami buriuomenės autoritetų tiek Lietuvoje, tiek tuometinėje Sovietų sąjungoje.

Vėliau susibūrė ir pirmoji Lietuvoje buriuotojų moterų įgula, kuriai vadovavo Marytė Mudėnienė. Ji, beje, 1983-aisiais tapo pirmąja Lietuvoje kapitone moterimi.

1954 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d. įvyko pirmoji Kuršių marių regata, kurios komandiniais nugalėtojais tapo vilniečiai.
Trakų ežeruose užaugo ne viena buriuotojų karta, buvo išugdytas būrys tuometinės Sovietų sąjungos čempionų, olimpiadų dalyvių, įvairių Europos ir pasaulio čempionatų prizininkų, bei profesionalių buriuotojų, skinančių laurus dabar organizuojamose tarptautinėse regatose.

Nuotr. iš Vilniaus jachtklubo archyvo.