Vėliavų etiketas

Žodžiai „Valstybinė vėliava“ arba „vėliava“ (vienaskaita) tekste vartojami, kaip atitikmuo žodžiams „Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava“, arba „Namų uosto vėliava“, jei nepaminėta kitaip. Žodžiai „Valstybinės vėliavos“ arba „vėliavos“ (daugiskaita), reiškia pasaulio valstybių valstybines vėliavas.

1 straipsnis. Valstybinės vėliavos reikšmė
Valstybinė vėliava naudojama laivo jurisdikcinei, teritorinei, kultūros ir papročių identifikacijai. Valstybinė vėliava pakeliama dienos metu ir nuleidžiama nakties metu.

2 straipsnis. Valstybinė vėliava plaukiant su burėmis
(Priedo Nr.1 Paveiksliukas Nr.1.)
Šliupe su bermudiniu rangautu valstybinė vėliava turi būti pritvirtinta prie flagštoko [1] (Priedas Nr.3.) arba pakelta flag-falu. Jei grotas yra gafelinis, vėliava keliama ant gafelio gale. Jole ir keče vėliava keliama ant bizanio stiebo topo arba bizanio gafelio gale.

3 straipsnis. Valstybinė vėliava stovint uoste, nuleidus inkarą ar plaukiant su varikliu
(Priedo Nr.1 Paveiksliukas Nr.2.)
Jei namų uoste jachtoje yra įgula, valstybinė vėliava turi būti iškelta ant flagštoko. Jei namų uoste jachta stovi be įgulos – vėliava turi būti nuleista. Svečių uoste bei plaukiant su varikliu vėliava jachtoje turi būti iškelta dienos metu.

4 straipsnis. Pagarba vėliavai
Vėliava yra iškelta ant flagštoko pagarbiame aukštyje, jei ji yra sėdinčios kopkite įgulos akių lygyje, arba aukščiau akių lygio.
Vėliava, iškelta ant achterštago, liudija apie jachtos įgulos vėliavų etiketo žinių stoką ir nepagarbą valstybei, kurios simboliu ši vėliava yra.

5 straipsnis. Valstybinės vėliavos matmenys
Valstybinė vėliava turi būti stačiakampio formos ir atitikti šalies standartą – pločio ir ilgio santykis 3:5 [2]. Standartas: 1*1.7 metro. Jachtos valstybinės vėliavos ilgis: tiek colių, kiek jachta turi pėdų. Vėliava neturi vilktis vandens paviršiumi.

6 straipsnis. Valstybinės vėliavos iškėlimo grafikas
Vėliava keliama greitai, o nuleidžiama lėtai.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“[3] valstybinių švenčių dienomis (str.4) vėliava turi būti iškeliama 7:00 ir nuleidžiama 22:00 valandą.
Paprastomis dienomis valstybinė vėliava jachtose turi būti iškeliama:
– nuo kovo 1 dienos iki spalio 31 dienos – 8 valandą ryto;
– likusį metų laiką – 9 valandą ryto.
Paprastomis dienomis valstybinė vėliava jachtose turi būti nuleidžiama saulei nusileidus, bet ne vėliau, kaip 21:00 valandą. Uoste vėliavos nuleidimo laiką turi paskelbti Jachtų uosto budintis trimitu, šūvių (iš startinio pistoleto, patrankos), trumpa suspausto oro sirena, ar kitu trumpu garsiniu signalu, po ko nedelsdamas turi nuleisti vėliavą uosto flagštoke.
Atplaukus į svečių uostą, valstybinė vėliava pakeliama tada, kai ją iškelia didžiausias laivas, didžiausia jachta, arba ten esantis jachtklubas. Nuleidžiant vėliavą reikia laikytis tos pačios tvarkos.
Už vėliavos iškėlimą ir nuleidimą savaeigiuose laivuose atsako – kapitonas, nesavaeigiuose laivuose – škiperis [4], Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkams.
Vėliavą pakelti būtina, kai jachta plaukia, arba stovi uoste. Namų uoste, nesant šeimininkui ar kitiems įgulos nariams, vėliavos iškelti nebūtina. Namų uostas – uostas, kuriame jachta yra laikoma nuolat.
Plaukiant nuleidus vėliavą tuoj pat įžiebiami navigaciniai žiburiai. Vėliava atviroje jūroje gali būti nuleidžiama ir dieną, kad neplyštų vėjyje. Tuo atveju ji turi būti pakeliama nedelsiant pastebėjus kitą laivą.

7 straipsnis. Valstybinės vėliavos iškėlimo teisė
Valstybinę vėliavą iškelti turi teisę:
1) jachtos, kuriose yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ar kiti asmenys, oficialiai atstovaujantys Lietuvos Respublikai, nurodytiems asmenims sutikus turi teisę iškelti Lietuvos valstybinę vėliavėlę po kairiuoju zalingu;
2) jachtos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje;
3) užsienio jachtos, įplaukusios į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba uostus turi teisę iškelti Lietuvos valstybinę vėliavėlę po dešiniuoju zalingu.
Valstybinės vėliavos iškėlimas jachtoje ant flagštoko reiškia, kad jachta priklauso ir yra pavaldi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir ją gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

8 straipsnis. Gedulas
1/3 aukščio nuleista stiebe arba 1/2 nuleista vėliava ant flagštoko reiškia gedulą. Jachta, grįžtanti į uostą su taip nuleista vėliava, signalizuoja apie reiso metu įvykusį nelaimingą atsitikimą. Iškritus žmogui už borto, vėliava nuleidžiama taip pat. Pakeliama – žmogų iškėlus. Vėliava gedulingai nuleidžiama įplaukiant į valstybę, kurioje yra paskelbtas gedulas.

9 straipsnis. Pasisveikinimas tarp laivų
Jachtos pasisveikina trumpam nuleisdamos (iki 1/2 vėliavos flagštoko eigos, arba iki 1/3 stiebo aukščio) valstybinę vėliavą tuo momentu, kai sveikinamasis laivas atsiduria traverze. Vėliava pakeliama sveikinamajam laivui atsakius į pasveikinimą. Jei sveikinama eskadra,- sveikinamas flagmanas. Jei sveikinamas greitai praplaukiamas objektas ar laviai uoste, galima vėliavą vėl iškelti nelaukiant, kol visi sveikinamieji atsakys į pasveikinimą. Galimas pasisveikinimas – rankos iškėlimas atviru delnu į sveikinamąjį. Taip sveikinamasi varžybų metu. Sveikinasi vairininkai.

10 straipsnis. Pasisveikinimo eiliškumas
Pasisveikinimo eiliškumas yra toks:
1) išplaukiantysis iš uosto – sveikina grįžtantįjį;
2) grįžtantysis į uostą – sveikina stovinčiuosius;
3) lenkiantysis – sveikina lenkiamąjį;
4) plaukiantysis – sveikina stovintįjį;
5) mažesnė jachta – sveikina didesniąją;
6) visi – sveikina karinius laivus;
7) prekybiniai laivai sveikinami pagal norą.

11 straipsnis. Vėliavos užsienio valstybių vandenyse
Plaukiojant ar stovint kitos valstybės teritoriniuose vandenyse, nepriklausomai nuo paros laiko, po dešiniuoju zalingu turi būti iškelta nedidelė tos valstybės valstybinė vėliavėlė.
Svetimos valstybės vėliavėlės iškėlimas po dešiniuoju zalingu remiantis 1956 metų Ženevos konferencijos „Dėl plačiųjų jūrų“ nuostatomis (angl. High Seas) reiškia, kad jūsų laivas yra registruotas kitame suverenitete, jūs gerbiate svetimos valstybės įstatymus, tačiau jūsų laivas aprūpintas pagal savos valstybės reikalavimus ir svetima valstybė turi juos pripažinti.
11.1 straipsnis. Išplaukiant iš gimtojo uosto į užsienį
Po dešiniuoju zalingu iškeliama pirmos valstybės, į kurią plaukiama, valstybinė vėliavėlė.
11.2 straipsnis. Grįžtant į gimtąjį uostą iš užsienio
Po dešiniuoju zalingu iškeliamos pagal eilę nuo apačios į viršų visos aplankytų šalių valstybinės vėliavėlės (Priedas Nr.4).
11.3 straipsnis. Karantino vėliava “Q”
Geltona tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlė “Q” keliama po kairiu zalingu atvykus į pirmą užsienio valstybės uostą tada, kai laivas turi ką deklaruoti muitinei. Nuleidžiama po muitinės procedūros atlikimo. Neturint deklaruotinų prekių, ši vėliavėlė nebūtina Europos Sąjungos (ES) jachtoms keliaujant tarp ES šalių. Vėliavėlė privaloma visais atvejais vizituojant ne ES šalis.

12 straipsnis. Tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlės
Keliamos iš visų pusių matomoje vietoje:
a) plaukiant su burėmis – pagrindinio stiebo viršuje;
b) stovint ar plaukiant su varikliu – stiebo viršuje arba po kairiuoju zalingu.

13 straipsnis. Vimpelai
(Priedo Nr.1 Paveiksliukas Nr.1 ir Nr.2., bei Priedas Nr.2.)
Vimpelai naudojami dekoracijai. Jie gali būti iškelti ir dieną ir naktį, ir plaukiant ir stovint. Ilgas vimpelas (kraštinių santykis 1:10) dar vadinamas „šleifu“ [5].
Vimpelai keliami po kairiuoju zalingu ir stiebo viršūnėje. Šleifai keliami tik stiebo viršūnėje. Keliant vimpelą arba šleifą į stiebo viršūnę, jis tvirtinamas prie nedidelio flagštoko (Priedas Nr.3), kad keliamas stiebe iškiltų virš stiebo viršūnės.
Šliupe vimpelas keliamas po kairiuoju zalingu arba stiebo viršūnėje, o šleifas tik stiebo viršuje. Jole ir keče vimpelas keliamas po didžiausio stiebo kairiuoju zalingu, o šleifas – didžiausio stiebo viršūnėje.
Vimpelai ir šleifai stiebo viršūnėje nekeliami regatų metu.

14 straipsnis. Klubinis ir jachtos savininko vimpelai
Klubo vimpelas iškeliamas po kairiuoju zalingu sezono pradžioje virš reklaminių vėliavų ir vimpelų, ir nuleidžiamas sezono pabaigoje.
Nepriklausomai nuo to, ar jachta plaukia ar stovi, jachtos savininko vimpelas gali būti keliamas ant pagrindinio stiebo viršaus, panaudojant virš stiebo pakylantį nedidelį flagštoką.

15 straipsnis. LBS vimpelas
LBS vimpelą ir LBS šleifą turi teisę iškelti LBS nariai-buriuotojai jachtų savininkai arba LBS nario-buriuotojo jachtos kapitono vadovaujama jachta.

16 straipsnis. LBS vėliava
LBS vėliava keliama vadovaujantis „LBS vėliavos etiketo“ nuostatomis (LBS renginių metu ant jachtų uosto ar klubo flagštoko, paradų metu – nešama ant vėliavkočio). LBS vėliava jachtose nekeliama. Vietoj jos keliamas LBS vimpelas arba LBS šleifas.

17 straipsnis. Tėviškės vimpelas
Tėviškės vimpelas [6] yra baltos spalvos ilgas vimpelas (šleifas), kuris kabinamas pirmutinio stiebo viršūnėje jachtai grįžtant į namų uostą. Tėviškės vimpelas (šleifas) gali būti stačiakampis, trikampis, arba su išsišakojančiu į dvi dalis galu.

18 straipsnis. Komercinės ir reklaminės vėliavos
Komercinės ir reklaminės vėliavos turi reklaminę ir dekoratyvinę funkcijas, todėl gali būti nenuimamos nakties metu. Kranto flagštoke jos keliamos žemiau valstybinių vėliavų. Jachtose jos keliamos ant forštago arba achterštago. Šių vėliavų iškėlimo vietą ir aukštį pasirenka jachtos kapitonas. Nedraudžiama plaukti su iškeltomis reklaminėmis ir komercinėmis vėliavomis regatų metu tuo atveju, jei iškeltos vėliavos netrukdo kitiems laivams, jei jos netrukdo pačios jachtos valdymui bei nekenkia jachtos įgulos saugumui. Regatų metu komercines ir reklamines vėliavas iškelti draudžiama tuo atveju, jei tai draudžia regatos organizatoriai.

19 straipsnis. Tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlių girlianda
Girlianda keliama valstybinių ar buriuotojų švenčių, klubinių regatų proga. Visos jachtos privalo būti papuoštos vienodomis tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlių girliandomis: didžiąja ir mažąja, kurių iškėlimo tvarka išdėstyta žemiau.
Didžioji girlianda keliama jachtai stovint uoste. Ji prasideda nuo jachtos priekio ir tęsiasi per stiebo viršų iki jachtos laivagalio. Vėliavėlių seka turi keletą variantų, kuriuos galima pasirinkti priklausomai nuo turimų vėliavėlių dydžio:
1. Lenkiškasis [7], arba skautiškasis variantas [8]: Atsakomasis vimpelas, AB1, CD2, EF3 , GH4, IJ5, KL6, MN7, OP8, QR9, ST0, UV1-as pakeičiamasis, VW2-as pakeičiamasis, XY3-as pakeičiamasis, YZ.
2. Švediškasis [9]: ABC1, DEF2, GHI3, JKL4, MNO5, PQR6, STU7, VWX8, YZ90.
3. Britiškasis [10], kruopščiai parinktas, kad raidės nesudarytų jokio prasminio žodžio plačiausiai vartojamose pasaulio kalbose: E, Q, 3, G, 8, Z, 4, W, 6, P, 1, I, Atsakomasis vimpelas, T, Y, B, X, 1-as pakeičiamasis, H, 3-as pakeičiamasis, D, F, 2-as pakeičiamasis, U, A, O, M, R, 2, J, 0, N, 9, K, 7, V, 5, L, C, S.
4. Amerikietiškasis [11]: AB2, UJ1, KE3, GH6, IV5, FL4, DM7, PO3- as pakeičiamasis, RN1- as pakeičiamasis, ST0, CX9, WQ8, ZY2- as pakeičiamasis.
LBS standartu yra „Švediškoji girlianda“ (Priedas Nr.5) dėl vėliavų sekos paprastumo įsiminimui, kai nėra po ranka knygos. Tačiau buriuotojai turi teisę pasirinkti tą girliandos variantą, kuris naudojamas šalyje, kurioje randasi jachta. Girlianda gali baigtis bet kurioje vietoje, priklausomai nuo to, kokio ilgio pakanka papuošti jachtą.
Mažoji girlianda (Priedas Nr.6) keliama jachtai plaukiant su varikliu (plaukiant su burėmis Tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlių girlianda nekeliama). Ji prasideda nuo dešiniojo borto midelio ir tęsiasi per stiebo viršų iki kairiojo borto midelio. Vėliavėlių seka – ta pati, kaip ir didžiojoje girliandoje.

20 straipsnis. Jachtų uosto ar klubo flagštoko taisyklė
Jachtų uosto ar Klubo flagštokas yra traktuojamas kaip laivyno flagmano stiebas, „užinkaruotas sausumoje“ be burių (pavaizduota Priede Nr.1, Paveiksliuke Nr.3). Jam galioja visos vėliavų taisyklės, taikytinos jachtos stiebui. Jei flagštokas turi gafelį tai Lietuvos vėliava keliama gafelio gale, o stiebo viršuje keliamas Jachtų uosto ar Klubo vimpelas. Jei flagštokas neturi gafelio, tai Lietuvos vėliava keliama flagštoko viršūnėje.
Jachtų uosto ar Klubo flagštokas turi turėti rėją (skersinį). Ant jos dienos metu keliamos svečių vėliavos kurios turi būti iškeltos per visą laikotarpį, kol yra svečiai. Visos vėliavų vietos ant rėjos yra vienodai pagarbios. Svečių vėliavos keliamos pagal jų atvykimo eiliškumą sekančia tvarka: 4, 5, 6 ir 3, 2, 1 (skaičiuojant iš dešinės į kairę).
Jachtų uosto ar Klubo flagštokas negali būti „plikas“. Nesant vėliavų – iškeliamas vimpelas, arba šleifas. Šleifas nekeliamas, kai ant flagštoko yra iškeltos vėliavos.

21 straipsnis. Dvigubas saliutas
Dvigubas saliutas naudojamas dideliuose laivuose oficialių vizitų metu, kai yra iškelta vėliava. Įlipant saliutuojama vėliavai, o paskui denyje budinčiam jūreiviui arba kapitonui. Jei vėliava neiškelta – saliutuojama tik vieną kartą. Užlipus į laivą saliutuojama prie borto klausiant leidimo likti denyje. Išlipant iš laivo saliutuojama budinčiam, prašant leidimo palikti laivą, o antrasis saliutas atiduodamas vėliavai išlipant.

22 straipsnis. Pareigūnų vėliavos
Pareigūnų vėliavos yra tos vėliavos, kurias oficialiai turi pareigūnai pagal savo rangą (Pvz.: Respublikos Prezidento, karinių pajėgų vado, Svečios šalies ambasadoriaus, LBS Prezidento, LBS klubo Komandoro vėliavos ir t.t.). Jos keliamos taip pat, kaip jachtos savininko vimpelas – po kairiuoju zalingu.

23 straipsnis. Priedai
„Vėliavų etiketas“ turi tris priedus, kurie yra neatsiejama šio dokumento dalis:
1. Priedas Nr.1. „Vėliavų etiketas“.
2. Priedas Nr.2. „Vimpelai“.
3. Priedas Nr.3. „Vėliavos ir Vimpelo tvirtinimas“.
4. Priedas Nr.4. „Kitų valstybių vėliavos po dešiniuoju zalingu“.
5. Priedas Nr.5. „Švediškoji didžioji girlianda“.
6. Priedas Nr.6. „Švediškoji mažoji girlianda“.

Parengė: Artūras Dovydėnas

—————————-
[1] Jachtos flagštokas – vėliavos kotas, įtvirtintas jachtos gale, dešiniajame borte.
[2] Buvo 1:2. Pakeista atsižvelgiant į „Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų“ įstatymo aktualią redakciją nuo 2004.09.01. V.Ž. 1991, Nr. 20-517
[3] „LRS Įstatymas „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“, 1991 m. birželio 26 d. Nr. I-1497, įstatymas paskelbtas: Valstybės Žiniose 1991, Nr. 20-517. Aktuali įstatymo versija 2003 07 04.
[4] jachtose – jachtos kapitonas (LBS pastaba).
[5] Šleifas – ilgas vimpelas, kurio pločio ir ilgio santykis yra ne mažesnis, nei 1:10. LBS šleifas yra LBS spalvų ištęstas vimpelas be LBS ženklo (inkaro). LBS Klubai gali naudotis LBS šleifu.
[6] Tėviškės vimpelo terminą įvedė Anglijos karalienė. Jis reiškia, kad laivas atliko savo misiją. Pirmasis iškėlė Tėviškės vimpelą admirolas Nelsonas grįždamas iš pergalingo Trafalgaro mūšio, vykusio tarp Anglijos ir Prancūzijos laivynų.
[7] Lenkijos buriuotojų vėliavų etiketas.
[8] Šaltinis: „Jūrinis skautavimas“, B.Juodelis.
[9] Švedijos vėliavų etiketas.
[10] Žurnalo „Boat Owner“ vėliavų etiketo indėklas, PBO, Nr. 440, August 2003.