Jūrinių technologijų centras be ekosistemos: Klaipėdos proveržis stringa

Kaip kalba ekspertai, didžiausias šio meto iššūkis – ne pavienių iniciatyvų trūkumas, o jų nesusijungimas į vientisą ekosistemą, kurioje technologijos, verslas, mokslas ir kapitalas veiktų kaip viena grandinė. Ši spraga įvardijama pagrindiniu stabdžiu kalbant apie Klaipėdos proveržį.

Tai plika akimi matyti vertinant startuolių situaciją. Kaip pažymi „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė, Klaipėda šiuo metu stipriai atsilieka nuo sostinės tiek pagal startuolių skaičių, tiek pagal pritrauktą kapitalą ar sukuriamą vertę.

„Iš viso Lietuvoje veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių, Klaipėdoje – tik apie 20. Tokių, kurie kurtų konkrečiai jūrines technologijas, turime vos penkis. Nei vienas iš jų nėra gavęs finansavimo iš rizikos kapitalo fondų“, – sako G. Verbickaitė, kuri šia tema kalbės ir konferencijoje „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“.

Pasak jos, ši disproporcija nėra atsitiktinė – ji beda į sisteminę problemą, kurią reikia spręsti ne pavieniais projektais, o nuosekliu požiūriu į visą ekosistemą.

„Mieste vis dar per mažai startuolių kūrėjų, mentorių, investuotojų, pirmųjų klientų ir partnerių. Klaipėdai šiandien labiausiai reikia ne dar vieno pavienio projekto, o vientisos sistemos, kurioje talentai, kapitalas ir idėjų vystymas veiktų kaip viena grandinė“, – teigia G. Verbickaitė.

Ji taip pat pabrėžia, kad Klaipėda neturėtų bandyti konkuruoti su Vilniumi visose srityse, o turėtų kryptingai išnaudoti savo unikalią poziciją.

„Jūrinės technologijos galėtų tapti ta niša, kurioje išsiskirtų ne tik Klaipėda, bet ir Lietuva. Miestui nereikėtų konkuruoti dėl visų startuolių, o pirmiausia dėl tų, kuriems būtina uosto infrastruktūra, jūriniai duomenys ir testavimo aplinka“, – pažymi ji.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Artūras Serackis pastebi, kad jūrinėje pramonėje vis dar yra daug kliūčių, kurias būtų galima spręsti jau šiandien egzistuojančiomis technologijomis.

„Dažniau girdžiu, jog yra daugybė neišspręstų automatizavimo uždavinių, kurie gali būti sprendžiami pritaikytais ir tinkamai išbandytais mašininio mokymo modeliais. Tuomet kyla klausimas – kodėl vis dar taip yra?“ – svarsto jis.

Pasak A. Serackio, viena pagrindinių priežasčių – ne technologijų trūkumas, o sprendimų priėmimo aplinka, kurioje inovacijos dažnai laikomos per didelės rizikos veikla.

„Kai įmonės jaučia neapibrėžtumą dėl finansavimo, nuolatinį nepasitikėjimą ir sudėtingus atsiskaitymo reikalavimus, dažnai priimamas sprendimas nerizikuoti ir nieko nedaryti“, – sako jis.

Todėl, jo manymu, technologijos dažnai lieka laboratorijose arba pilotinių projektų stadijoje, nepasiekdamos realaus pritaikymo masto. Tuo pačiu tai stabdo ir naujų sprendimų kūrimą, nes įmonės vengia investuoti į tai, kas nėra garantuota.

Profesorius taip pat pabrėžia, kad vienas svarbiausių elementų, leidžiančių judėti į priekį, yra nuoseklus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, tačiau jis negali atsirasti savaime.

„Pasitikėjimas atsiranda iš geros bendradarbiavimo praktikos, tačiau savaime ji neatsiras. Reikia nuolat turėti bendrų užduočių tarp mokslo ir verslo“, – pažymi A. Serackis.

Tuo pačiu Lietuvoje jau yra realių pavyzdžių, rodančių, kad inovacijos jūrinėje srityje gali būti kuriamos. Kaip vieną jų profesorius išskiria projektą „MERLIN“, kuriame Klaipėdos uostas kartu su partneriais iš įvairių Europos šalių vysto autonominius sprendimus jūrų stebėsenai, infrastruktūros priežiūrai ir aplinkosaugai.

Nors startuolių ekosistema Klaipėdoje dar tik formuojasi, jūrinės inžinerinės pramonės lygmeniu matomi konkretūs pokyčiai. AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pažymi, kad Klaipėdoje jau veikia jūrinis klasteris, jungiantis verslą, mokslą ir technologijas.

„Klaipėdoje jau veikia jūrinis klasteris, įsteigtas 2020 m., jungiantis verslą, mokslą ir technologijas. Jo tikslas – kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, vystyti jūrinių inovacijų ekosistemą ir stiprinti mėlynąją ekonomiką“, – sako jis.

Pasak A. Šileikos, klasteryje dalyvauja platus spektras organizacijų – nuo laivų statybos ir inžinerijos įmonių iki energetikos bendrovių, uosto krovos ir logistikos kompanijų, taip pat Klaipėdos universitetas ir mokslo bei technologijų parkas. Prie iniciatyvos prisideda ir tarptautinės įmonės, įnešančios savo patirtį bei technologinį know-how.

„Klasteris vaidina svarbų vaidmenį formuojant jūrinės inžinerinės pramonės ekosistemą, apjungia verslo ir mokslo potencialą kuriant naujas inovacijas“, – teigia jis.

Kaip pavyzdžius jis įvardija jau vystomus projektus: elektrinio stūmiko kūrimą, elektrinį ir autonominį keltą Smiltynės perkėlai bei robotizuotą elektrinį lokomotyvą uosto krovos bendrovėms.

Tuo pačiu technologijos jau šiandien keičia pačią pramonės esmę.

„Jūrinė pramonė yra globali ir labai imli inovacijoms. Laivai projektuojami taikant 3D projektavimo sistemas ir dirbtinį intelektą, gamyboje naudojami skaitmenizuoti procesai, automatizuotos ir robotizuotos linijos. Visų inovacijų tikslas – efektyviau, greičiau ir kokybiškiau“, – sako A. Šileika.

Vis dėlto, anot jo, net ir esant technologiniam progresui, sektoriaus augimą stabdo ne tik investicijos, bet ir žmogiškųjų išteklių trūkumas bei sprendimų aplinka.

„Ši pramonė labai priklauso nuo kvalifikuotų specialistų, kurių trūksta visoje Europoje. Taip pat pasigendame ir politinių sprendimų bei palaikymo, kurie sudarytų sąlygas lygiavertei konkurencijai ir padėtų spręsti verslo augimą ribojančias problemas“, – pažymi jis.

Jūrinių technologijų ir inovacijų klausimai bus viena iš pagrindinių temų artėjančioje konferencijoje „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“, kuri kovo 27 dieną vyks Klaipėdoje.

Tai tęstinis renginys, kurį organizuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga kartu su pajūrio krašto savivaldybėmis – Klaipėdos miesto, Palangos, Neringos, Klaipėdos rajono ir Šilutės. Konferencijoje dalyvaus ministrai, savivaldybių vadovai, verslo ir mokslo atstovai.

Renginyje bus aptariama, kaip Lietuva galėtų išnaudoti jūrinių technologijų potencialą, stiprinti inovacijų ekosistemą ir kurti sąlygas atsirasti aukštos pridėtinės vertės sprendimams Klaipėdos regione.