Lietuva dar tik mokosi būti jūrine valstybe: potencialas – daug didesnis nei šiandien išnaudojame

Konferenciją inicijuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga kartu su Klaipėdos uostu ir pajūrio regiono savivaldybėmis. Šių metų diskusijų centre – jūrinės valstybės strategija, vidaus vandenų ir jūros jungtis bei regionų ekonomikos galimybės.

Pasak vieno konferencijos iniciatorių, Lietuvos buriuotojų sąjungos Garbės tarybos nario Roberto Dargio, Lietuva dar tik pradeda rimčiau įveiklinti savo jūrinį potencialą.

„Pagaliau ir Lietuva atsisuko veidu į jūrą. Galime tik pasidžiaugti, kad visuose lygmenyse – politikų, vyriausybės, savivaldos, visuomenininkų ir verslo – pradėta rimtai svarstyti, kaip Lietuva gali sustiprinti jūrinės valstybės pozicijas, pritraukti tarptautines investicijas ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą.“, – sako R. Dargis.

Jo teigimu, jūrinės ekonomikos potencialo reikšmė yra akivaizdi – per jūrinius vartus Lietuva gauna visus pagrindinius energetikos išteklius ir ateityje tendencija ryškės dar labiau, todėl Baltijos jūros regionas yra kritiškai svarbus ir nacionaliniam saugumui.

„Dabartinėmis aplinkybėmis visiems reikia didinti greitį ir apsispręsti, kokių uostų tinklo reikia ir suformuoti vieningą, ilgalaikę valstybės viziją bei patvirtinti ilgalaikę valstybinę jūrų strategiją, kur būtų įtvirtinta mažųjų uostų tinklo plėtra“, – teigia jis.

Pirmoji konferencija „Jūrinis potencialas“ buvo surengta prieš trejus metus siekiant pradėti diskusiją apie mažųjų uostų plėtrą Lietuvoje. Pasak R. Dargio, šiandien ši diskusija jau virsta konkrečiais sprendimais.

„Po praėjusių metų konferencijos jau pradėta rengti ilgalaikė valstybinė jūrų strategija. Svarbu tai, kad į šį procesą įsitraukia ne tik valstybės institucijos, bet ir savivaldybės, turinčios vandens kelius“, – sako jis.

Pasak R. Dargio, Lietuva galėtų daug aktyviau išnaudoti ir vidaus vandens kelius, ypač Nemuno baseiną, jungiantį skirtingus regionus.

„Jeigu turėtume išplėtotą vandens infrastruktūrą ir užtikrintume mažųjų uostų plėtra, tai jų infrastruktūros sukūrimas ir atnaujinimas, daugiafunkciškumas sudarytų sąlygas pritraukti ne tik Lietuvos bet ir užsienio laivus, skatinti buriavimą, pramoginį plaukiojimą, sporto varžybas bei vaikų mokyklų veiklą“, – pažymi jis.

Anot jo, siekiant išnaudoti jūrinį potencialą yra svarbu ne tik aiški valstybės strategija, bet privaloma jau šiame etape galvoti apie maksimalų jūrinių technologijų pritaikymą ir įveiklinimą. Reikia diskusijų ir apie Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto potencialo išnaudojimą.

„Atsakymus į sudėtingus klausimus galima rasti tik tada, kai pradedi judėti į priekį. Jei to nedarai, atsakymų irgi nebus“, – pabrėžia jis.

Šių metų konferencijoje „Jūrinis potencialas“ bus aptariami svarbiausi jūrinės ekonomikos klausimai – nuo mažųjų uostų plėtros ir vidaus vandens kelių iki jūrinių technologijų ir Baltijos jūros saugumo.

Renginį moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis, o jį pradės Roberto Dargio įžanginis pranešimas apie Lietuvos jūrinės valstybės strategiją.

Apie mažųjų uostų plėtrą ir jūrinę strategiją kalbės susisiekimo ministras Juras Taminskas, o diskusijoje apie regionų pažangą dalyvaus Klaipėdos, Palangos, Neringos, Klaipėdos rajono ir Šilutės merai.

Taip pat numatyta diskusija apie vidaus vandens kelių įveiklinimą pramonei ir turizmui, kurioje dalyvaus susisiekimo ir aplinkos ministerijų atstovai, Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas bei kitų institucijų atstovai.

Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio bus skiriama jūrinių technologijų ir inovacijų plėtrai Klaipėdos regione. Diskusijoje dalyvaus „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika, „Limarko“ vadovas Vytautas Lygnugaris, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Konferencijos pabaigoje bus aptartos ir valstybės saugumo Baltijos jūroje temos, įskaitant valstybės ir verslo bendradarbiavimą gynybos technologijų srityje. Diskusijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas Tadas Jablonskis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas bei verslo atstovai.

Konferencijos partneriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, asociacija „Klaipėdos regionas“.

Detali konferencijos programa: