vejo3 fotokonkursas 2011 42.jpg
vejo3 fotokonkursas 2011 34.jpg
Vejo3 FOTOkonkursas 2011 (31).jpg
  • LBS
  • ĮVYKIAI
  • REGATOS
  • ŽINOK
  • KAJUTKOMPANIJA
  • DIPLOMAVIMAS
  • CERTIFICATES
  • NUORODOS
  • Nario mokestis
  • LBS tarybos nutarimai
  • Dokumentai
    • Kiti dokumentai
    • Archyvas
  • LBS kvalifikacinė komisija
  • Diplomavimas
  • LBS techninė komisija
  • Teisėjų kolegija
  • Garbės teismas

 

 

2007-2013 m. LIETUVOS SPORTINIO BURIAVIMO VYSTYMO PROGRAMA

2007-2013 m. LIETUVOS SPORTINIO BURIAVIMO VYSTYMO

 

PROGRAMA

 

Trumpa apžvalga

 

1907 m. Įkurtos (tada IYRU) ISAF narėmis yra 130 Pasaulio šalių, jai taip pat priklauso 98 tarptautinių jachtų klasių asociacijos. Buriavimas viena iš svarbiausių olimpinių sporto šakų. Nuo 1900 m. Buriavimas yra Olimpinių žaidynių programoje. XXIX Olimpiados vasaros žaidynėse Pekine bus kovojama dėl apdovanojimų 9 jachtų klasėse, 11 rungčių.

1991 m. Lapkričio 3 d. Madride „Lietuvos buriuotojų sąjungai“ (LBS) buvo atstatyta teisė tarptautinių jachtų lenktynių (IYRU) kurios narė LBS buvo nuo 1935 m. iki 1940 m.

Prieš 61 buvo atkurtas buriavimo sportas Kaune davė gražių rezultatų. Buvo sukurta stipri materialinė bazė (pastatyti jachtklubo statiniai, uostas ir kt.) Respublikinės ir miesto organizacijos skyrė etatus. 1973 m. įsteigtoje LSD „Žalgiris“ vaikų-jaunimo buriavimo mokykloje dirbo 10 trenerių užsiėmimus lankė daugiau nei 200 moksleivių. Sporto salė, dirbtuvės, elingai laivams, įvairios pagalbinės patalpos buvo pritaikytos buriuotojų reikmėms. Lietuvos kūno kultūros institutas ruošė buriavimo trenerius (iki 1995 m.)

Tokios veiklos rezultate turėjome puikių pasiekimų. Čia išaugo tuometiniai buvusios TSRS prizininkai ir čempionai (G. Mincė, A. Balčiūnas, T. Rymonis, S. Pajarskas, V. Balčiūnas, D.Galaburda) dauguma jų šiandien buriuoja kreiserinėmis jachtomis ir buriuoti atveda jau savo vaikus. Vyresnės kartos buriuotojai nugalėjo Atlantą, apiplaukė žemės rutulį.

1992 metais, reorganizuojant profsąjungų turtą (LSD „Kauno Žalgirio jachtklubas“ pagrindu) LR Kūno kultūros ir sporto departamentas įsteigė ne pelno organizaciją „Respublikinis buriavimo centras“ kuris tęsė buriuotojų tradicijas. 1992 metų Barselonos Olimpinėse žaidynėse „470“ jachtų klasėje dalyvavo R.Šiugždinis ir V. Balčiūnas. Pradėta dalyvauti įvairiose prestižinėse tarptautinėse regatose, Europos ir Pasaulio čempionatuose. 1995-1998 metais pasiekti geriausi buriuotojų rezultatai. 1995 m. R.Šiugždinis laimėjo Europos taurę, Pasaulio čempionate užimta 11 vieta ir 4 vieta Europos čempionate. Sėkmingai startuoja ir kiti sportininkai – J.Maleckaitė, A.Kalanavičiūtė, G.Gužys, L.Grabnickas. 1997 m. R.Šiugždinis tampa pasaulio čempionu laimi Europos čempionatą ir pripažintas geriausiu 1997 metų Lietuvos sportininku. 1997 m. pirmą kartą Lietuvos buriavimo rinktinė tapo pasaulio čempione komandinėse varžybose. G. Gužys sėkmingai dalyvavo Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse, patenkinamai dalyvavo Atėnų Olimpinėse žaidynėse, jaunieji „Optimist“ jachtų klasės sportininkai dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose.

Esamos padėties apžvalga

 

Lietuvos rinktinės buriuotojų pirma karta per visą buriavimo istoriją pretenduoja į Pekino Olimpines Žaidynes net keturiose jachtų klasėse: Laser-Standard, Laser-Radial, Finn ir RS-X Olimpiniam kelialapiui. Tai nuteikia optimistiškai. Puikius rezultatus 2006 metų sezone trenerio-sporto mokytojo Lino Eidukevičiaus auklėtinės Gintarė Volungevičiūtė ir Aušra Milevičiūtė. Šios gabios buriuotojos yra pagrindinė mūsų viltis ruošiantis Pekino ir Londono Olimpinėms žaidynėms. Reikia pažymėti, kad šioms gabioms buriuotojoms atsiskleisti padėjo didelis dėmesys Laser-Radial jachtų klasės buriuotojams. Įsigyta kokybiško inventoriaus. Rengiamos šalies viduje varžybos dalyvaujant geriausiems visų laikų buriuotojams: Raimundui Šiugždiniui ir Sauliui Pajarskui ir kt. kviečiami stiprūs buriuotojai iš kitų šalių, daug tarptautinių varžybų kartu su auklėtinėmis išaugo trenerio Lino Eidukevičiaus profesionalumas, kuris pripažintas stipriausiu buriavimo valstybiniu, kviečiamos dalyvauti bendrose mokomosiose buriavimo stovyklose JAV, Izraelyje ir kitur.

Iš „Laser-S“ jachtų klasės perėjus į „Finn“ jachtų klasę Giedriui Gužiui (dviejų paskutinių Olimpiadų dalyviui) atsirado galimybė šiam patyrusiam buriuotojui tapti olimpiečiu trečią kartą. Tai iš vienos pusės džiugina tačiau ir kelia nerimą ar sugebės jauni buriuotojai: Laurynas Rimšas ir Rokas Milevičius iškovoti mūsų šaliai vietą į Olimpinį Pekiną. Esami rezultatai kol kas nedžiugina, kelia nerimą šių buriuotojų traumos, tačiau dedamos didelės pastangos, kad šios klasės buriuotojus turėtume olimpinės rinktinės sudėtyje, jau trečią kartą.

Dar vienas perspektyvus jaunas buriuotojas Juozas Bernotas, pasiekęs gražių rezultatų jaunių ir jaunimo grupėje taip pat bandys įsitvirtinti į Olimpinę rinktinę. Juozui Bernotui kartu su treneriu ypatingai sunku siekti šio tikslo ir dėl gan jauno amžiaus, ir dėl šioje klasėje konkurencijos neturėjimo Lietuvoje bei patyrimo stokos, tačiau kompensuoja didelis noras, bei pasiaukojantis darbas.

 

Esamos padėties išvados

 

Šiuo metu esama padėtis, pasiekti rezultatai ir galimybe turėti keturiose jachtų klasėse olimpiečius nuteikia labai optimistiškai. Tačiau ar pavyks pasinaudoti istoriškai susiklosčiusioms aplinkybėms, labai daug priklausys ar mes sugebėsime tinkamai finansuoti šių olimpinių jachtų klasių tinkamą pasirengimą. Privalome šį prioritetą išskirti ir 2007-2008 m. ypatingą dėmesį skirti darbui su rėmėjais būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių. Esami rezultatai tam suteikia visas galimybes. Kita vertus aukšti rezultatai nėra adekvatūs sportinio buriavimo padėčiai mūsų šalyje. Gerai, kad turime buriavimo mokyklą „Bangpūtys“ kuri rengia olimpiečius, tačiau blogai, kad mūsų šalyje silpnai išvystyta sportinio buriavimo geografija, per mažas skaičius buriuotojų dalyvauja nacionaliniuose čempionatuose, trūksta trenerių, silpnai išnaudojamos buriavimui geografiškai patogios vietovės Klaipėdoje, Trakuose, Plateliuose ir kt.

Taigi panagrinėkime sportinio buriavimo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Stipriosios pusės:

  1. Turime keletą aukštos kvalifikacijos trenerių-sporto mokytojų.

  2. Pagerėjo LBS veikla.

  3. Dėka LBS prezidento veiklos atsirado didesnės galimybės pritraukti rėmėjus.

  4. Nustojo mažėti (net yra tendencija augti) buriuotojų skaičius (pridedama lentelė).

  5. Pagerėjo aprūpinimas inventoriumi

  6. Pagerėjo vienintelės buriavimo mokyklos Kaune „Bangpūtys“ materialinė bazė – išaugo etatų skaičius.

  7. LKKA pradėjo dirbti dėstytojas – buriavimo sporto šakai etatinis dėstytojas.

  8. Padidėjo žiniasklaidos dėmesys buriavimo sportui.

  9. Buriavimo populiarinimui efektingai pasitarnauja organizuojamos buriavimo regatos su žurnalistais.

  10. Atsirado pavieniai individualūs asmenys finansiškai pajėgūs įsigyti buriavimo inventorių.

  11. Pasiekus aukštų rezultatų atsirado galimybės gauti didesnį finansavimą iš valstybės ir savivaldybių.

  12. Treneriai, sporto darbuotojai ir visuomeninkai įgijo tam tikrą patirtį dirbant naujomis ekonominėmis (rinkos) sąlygomis.

  13. Pagerėjo mūsų rinktinės trenerių pasirengimo Olimpinėms žaidynėms programos planavimas ir vykdymas. Jos yra pavyzdinės lyginant su kitomis sporto šakomis.

  14. Rinktinės treneriai palaiko gerus ryšius su geriausiais pasaulio specialistais, domisi sporto klubų veikla bei treniruočių procesu.

 

Silpnosios pusės:

  1. Trūksta buriavimo trenerių, dėl didelės atsakomybės, rizikos faktoriaus, bei nepakankamo atlyginimo. Galintys sėkmingai ugdyti buriuotojus treneriai renkasi kitą pelningesnę veiklą.

  2. LBS neturi nei vienos bazės, o esantys jachtklubai skursta.

  3. Geografiškai patogiose vietovėse: Klaipėdoje, Trakuose, Šiauliuose, Plateliuose, Elektrėnuose ir kt. Ne pakankami išnaudojamos puikios sąlygos, nėra buriavimo sporto mokyklų, sporto klubų veikla silpna.

  4. Sporto mokslas ir sporto medicina dar sunkiai prieinama mūsų treneriams, o šie ja ne visada pasitiki.

  5. Treneriai ne pakankami domisi šiuolaikine buriuotojų rengimo metodika.

  6. Lietuvoje kūno kultūros ir sporto akademijoje mažai dėmesio skiriama buriavimo trenerių ruošimui.

  7. Mažas buriuojančių žmonių skaičius, mažina galimybes surasti talentus.

  8. Lėšų trūkumas, tiek centralizuotam buriuotojų rengimui, tiek klubuose.

  9. Nepalankios klimatinės sąlygos, prailginti buriavimo sezoną.

  10. Išpopuliarėjusios žaidybinės-žiūrovinės sporto šakos užgožia individualias sporto šakas , o ypač buriavimą kuris žiūrovams sunkiai prieinamas.

 

Sportinio buriavimo vizija tikslas ir uždaviniai

 

 

Lietuvos buriavimo vystymo materialiniai ir intelektualiniai ištekliai yra riboti. Todėl ruošiant didelio meistriškumo buriuotojus, tikslinga visų sporto organizacijų ir kitų sporto struktūrų pastangas sukoncentruoti atskirų sportininkų rengimui, sudarant pilnas artimai lygias galimybes rengtis ir varžytis su kitų šalių sportininkais.

Artimiausiais metais (2007-2013 m.) norint įsitvirtinti ir išsilaikyti strateginių sporto šakų grupėje kurios finansuojamos iš valstybės būtina sukurti, patvirtinti efektyvų sportinio buriavimo modelį ir jį įgyvendinti.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesys ir vis didesni pinigai didina pergalės reikšmę Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose. Tai skatina treniruočių metodiką mokslinio ir materialinio-techninio aprūpinimo tobulinimą, to pasekmė įšaukti dar didesnę konkurenciją. Labai aukštas sportinių rezultatų lygis tampa sunkiai pasiekiamas mažoms šalims.

Sudaryti sąlygas rengti didelio meistriškumo buriuotojus, galinčius šaliai atstovauti Olimpinėse žaidynėse ir kovoti dėl aukštų ar net prizinių vietų Olimpinėse žaidynėse ir Pasaulio bei Europos čempionatuose siekia visos šalys turinčios gilias buriavimo tradicijas, bei stiprią ekonominę, materialinę bazę. Siekiant užsibrėžto tikslo patekti tarp Lietuvoje kultivuojamų strateginių sporto šakų ir užsitikrinti valstybės finansavimą yra LBS pagrindinis prioritetas. Šio prioriteto įgyvendinimui reikalinga iki 2013 metų išspręsti sekančius uždavinius:

  1. Plėsti Lietuvoje buriavimo sporto geografiją, sudaryti sąlygas, kad daugiau žmonių galėtų buriuoti, treniruotis ir dalyvauti varžybose. Tai leistų spręsti jaunimo ir įvairaus amžiaus žmonių užimtumo, sveikatingumo ir aktyvaus poilsio problemas kartu būtų didesnė tikimybė surasti talentus.

  2. Siekti miestų bei rajonų savivaldybėse turinčiose geografines sąlygas (vandens telkinius) buriavimo sportą įteisinti kaip vieną iš taurių sporto šakų, teikiantį žmonėms teigiamas emocijas ir skatinantį dvasinį ir fizinį tobulėjimą. Tam skatinti buriavimo mokyklų, klubų , etatinių buriavimo trenerių steigimą.

  3. Įteisinti Nacionalinės buriavimo sporto bazės statusą „Kauno Žalgirio jachtklube“ buriavimo sporto mokyklos „Bangpūtys“ pagrindu.

  4. Įkurti buriavimo sporto mokyklas Vilniuje (Trakuose), Šiauliuose, Elektrėnuose.

  5. Perimti iš Kūno kultūros ir sporto departamento Vš.Į.„Respublikinis buriavimo centras“ ir jo pagrindu užtikrinti Olimpinės rinktinės kandidatų materialinį-techninį aprūpinimą.

  6. Lietuvoje kasmet vykdyti 15-18 buriavimo varžybų tarp jų Lietuvos čempionatus, Jaunių čempionatus, tarptautines regatas, veteranų, žurnalistų ir kitas varžybas, tam sudarant LBS kalendorius ir nuostatus, bei kiekvienais kalendoriniais metais patvirtinti jų išlaidų sąmatas.

  7. Patvirtinti sportinio buriavimo jachtų klases kurios būtų kultivuojamos Lietuvoje ir galėtų pretenduoti į LBS finansinę paramą. (Priedas Nr. 3)

  8. Patvirtinti LBS rinktinės komplektavimo kriterijus, klases ir optimalų bei maksimalų buriuotojų trenerių ir aptarnaujančio personalo skaičių. (Priedas Nr. 4)

  9. Aprūpinti Lietuvos buriavimo rinktinės dalyvavimą Pasaulio, Europos čempionatuose, Taurės varžybose, tarptautinėse regatose pagal patvirtintą varžybų kalendorių ir išlaidų sąmatas finansuojant iš LBS.

  10. Aprūpinti Lietuvos Olimpinės buriavimo rinktinės kandidatus būtiniausiu inventoriumi bei sportine apranga, tam patvirtinti būtiniausio inventoriaus sąrašą bei išlaidų sąmatą, taip sudarant tinkamas sąlygas konkuruoti su kitų šalių sportininkais.

  11. Gabiems, talentingiems buriuotojams esant būtinybei trenerių komisijos teikimu skirti finansinę paramą.

  12. Siekti, kad LKKA būtų skiriamas didesnis dėmesys buriavimo trenerių-sporto mokytojų rengimui.

  13. Ieškoti ir pritraukti kuo daugiau asmenų dirbti buriavimo trenerio darbą.

  14. Sudaryti sąlygas nuolatiniam trenerių profesiniam tobulėjimui, rengti seminarus ir kursus, o esant galimybėms sudaryti sąlygas rinktinės treneriams dalyvauti tarptautiniuose tobulinimosi kursuose.

  15. Sudaryti sąlygas teisėjų nuolatiniam tobulėjimui, aprūpinti juos šiuolaikinių teisėjavimo inventoriumi, organizuoti kursus, seminarus bei esant galimybėms sudaryti sąlygas dalyvauti tarptautiniuose seminaruose.

  16. Skatinti buriavimo trenerių etatų steigimą prie kompleksinių sportinių mokyklų Kauno raj, Plateliuose, Šiauliuose, Trakuose, Marijampolėje, Kaišiadoryse (Rumšiškėse), Elektrėnuose, Šilutėje, Biržuose ir kitur.

  17. Skatinti per sportinio buriavimo sistemą išugdytus buriuotojus, dalyvauti kreiseriniame buriavime, buriavimo varžybų teisėjavime, jaunos buriuotojų kartos ugdyme.

  18. Kaupti duomenų bazę skaitmeninėje laikmenoje.

  19. Skatinti geriausius buriuotojus ir trenerius atskiru trenerių komisijos teikimu.

 

Programos kontrolė

 

LBS suvažiavimas

  1. nustato buriavimo plėtojimo kryptis, jas keičia, papildo;

  2. tvirtina LBS prezidento ir revizinės komisijos ataskaitas;

  3. keičia statutą;

  4. renka valdymo organus

 

LBS taryba

  1. tvirtina ilgalaikę buriavimo plėtojimo programą;

  2. tvirtina metinę LBS veiklos programą ir jos sąmatą;

  3. tvirtina komisijų sudėtį, jų darbo planus ir ataskaitas;

  4. tvirtina rinktines ir sprendžia jų aprūpinimą;

  5. kita.

 

LBS generalinis sekretorius

  1. sprendžia kasdieninius organizacinius, finansinius, ūkinius klausimus;

 

LBS KOMISIJOS

Trenerių komisija

  1. sudaro Lietuvos rinktinę;

  2. sudaro varžybų kalendorių ir dalyvavimo sportiniuose renginiuose sąmatą;

  3. sudaro rinktinės pasiruošimo tikslines programas;

  4. nustato atrankos kriterijus atstovauti Lietuvos rinktinę;

  5. vykdo Lietuvos rinktinės varžybinės veiklos analizę

 

Jaunimo komisija

  1. Atstovauja jaunųjų buriuotojų interesus LBS;

  2. Bendradarbiauja su tarptautinėmis bei nacionalinėmis jaunimo jachtų klasių asociacijomis;

  3. Bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis bei fondais;

  4. Dalyvauja įvairiose buriavimo vystymo bei plėtros programose;

 

Tesėjų komisija

  1. paskirsto vyr. Teisėjus ir vyr. Sekretores varžyboms;

  2. ruošia BVT naujas redakcijas;

  3. ruošia seminarus teisėjams ir treneriams apie BVT pakeitimus;

  4. analizuoja varžybinės teisėjavimo veiklos analizę

 

Techninė komisija

  1. ruošia ir įdiegia jachtų techninės priežiūros taisykles;

  2. išverčia ir įdiegia DH-2000 taisykles;

  3. atlieka jachtų technines apžiūras;

  4. prižiūri ir papildo LBS puslapį internete;

  5. atlieka jachtų matavimą ir kt.

 

Kvalifikacinė komisija

  1. sudaro kvalifikacines programas;

  2. vykdo kursus ir egzaminus;

  3. vykdo išduodamų diplomų apskaitą;

  4. sprendžia kvalifikacijos pažeminimo ir atėmimo klausimus.

 

Kreiserinė komisija

  1. radus Lietuvos norminiuose aktuose nuostatas, kurios varžo buriuotojų teises, teikia valdžios struktūroms savo pasiūlymus dėl jų pakeitimo;

  2. inicijuoja;

  3. siekia;

  4. teikia;

  5. organizuoja.

 

Buriuotojų klubai

  1. komplektuoja mokomąsias grupes;

  2. organizuoja ir vykdo buriuotojų apmokymą;

  3. dalyvauja LBS vykdomose varžybose;

  4. kaupia lėšas klubo tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

 

Programos finansavimas

 

Programa finansuojama iš LBS, miestų savivaldybės, valstybės, LTOK ir rėmėjų lėšų, todėl labai svarbu teisingai nustatyti prioritetus, subalansuoti finansavimą ir užtikrinti tinkamą bei efektyvų jo panaudojimą. Galima turėti gerą finansavimą tačiau nepasiekti reikiamo rezultato. Kadangi LBS pagrindinis prioritetas įsitvirtinti strateginėje sporto šakų grupėje, tai finansavimo modelis turi būti orientuotas į aukšto sportinio meistriškumo buriuotojų rengimą.

Šio tikslo įgyvendinimui neįmano pasiekti tinkamai nesubalansavus visus galimus finansinius šaltinius.

Kadangi savivaldybės pagrindinis tikslas yra kiek galima daugiau jaunimo įtraukti į sveikatinimo sporto veiklą, bei ruošti sportininkus Lietuvos rinktinei tai ir yra pagrindas per miestus gauti finansavimą sporto mokyklų, klubų, atskirų sporto šakų vystymui tame tarpe ir buriavimo sportui. Čia LBS turi atlikti didelį darbą geografiškai tinkamose vietose, sekti populiarinti buriavimą ir taip išsikovoti finansavimą konkuruojant su kitomis sporto šakomis.

Sekantis etapas yra LBS ir valstybės lėšų skyrimas buriavimo rinktinės reikmėms. Lietuvos rinktinės nariai yra tapę Olimpinės rinktinės kandidatais dalinai finansuojami LOSC bei LBS. Patekus į Olimpinės rinktinės I sąraše ir tapus Olimpinės rinktinės nariu pilnas finansinių ir LTOK ir Valstybės. Priedas Nr.1 ir Nr.2 (finansinis modelis).

 

Lietuvos sporto finansavimo modelis (Priedas Nr. 1)

 

 

LBS finansavimo modelis (Priedas Nr. 2)
 
 
 
 Pastaba:
„Kuršių marių regatą“  laikyti atskiru renginiu.
Finansuojama iš regatos rėmėjų ir lėšų gautu už reklamą renginio metu.
 
 
 
Priedas Nr. 3
 
LBS finansuojamos sportinių jachtų klasės:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

OPTIMIST

Berniukai

OPTIMIST

Mergaitės

LASER - 4,7

Vaikinai

LASER - 4,7

Merginos

LASER - RADIAL

Vaikinai

LASER - RADIAL

Merginos

LASER - STANDART

Vyrai

FINN

Vyrai

RS-X (burlentė)

Vyrai

RS-X (burlentė)

Merginos



Atsisakoma finansuoti LUČ, LUČ-M ir Cadet jachtų klases.

Šių jachtų klasių likučiai fiziškai nusidėvėję, pasenę, neatitinka saugumo reikalavimų ir kelia grėsme sportininkų saugumui bei gyvybei.

 

 

 

 

 

Priedas Nr.4

Lietuvos buriavimo rinktinės komplektavimo kriterijai ir sudėtis

  1. Lietuvos buriavimo rinktinė komplektuojama kitiems metams pagal pasiektus rezultatus ir LBS reitingavimo sistemą. (Rinktinės sudėti teikia ir tvirtina LBS trenerių taryba)

  2. Lietuvos buriavimo rinktinę sudaro po 3 geriausią rezultatą pasiekusius sportininkus, LBS finansuojamuose jachtų klases ir amžiaus grupėse:

Jaunučiai (12 metų ir jaunesni) (6 sportininkai):

  1. „Optimist“ vaikinai – 3 sportininkai;

  2. „Optimist“ merginos – 3 sportininkės.

Jauniai (15 sportininkų):

  1. „Optimist“ vaikinai – 3 sportininkai;

  2. „Optimist“ merginos – 3 sportininkės;

  3. „Laser 4,7“ vaikinai – 3 sportininkai;

  4. „Laser 4,7“ merginos – 3 sportininkės;

  5. Burlentės Bic techno – 3 sportininkai.

Jaunimas (12 sportininkų):

  1. „Laser-R“ vaikinai – 3 sportininkai;

  2. „Laser-R“ merginos – 3 sportininkai;

  3. Burlentės RS-X arba Bic techno vaikinai – 3 sportininkai;

  4. Burlentės RS-X arba Bic techno merginos – 3 sportininkės.

Suaugę (15 sportininkų):

  1. „Laser-S“ vyrai – 3 sportininkai;

  2. „Laser-S“ moterys – 3 sportininkės;

  3. „Finn“ vyrai – 3 sportininkai;

  4. Burlentės RS-X vyrai – 3 sportininkai;

  5. Burlentės RS-X moterys – 3 sportininkės.

 

Lietuvos buriavimo rinktinę sudaro 48 sportininkai.

 

Programa *.pdf dokumentu

 

 
PARTENRIAI: Klaipedos uostas RĖMĖJAI: Volfas Asus HH Eika INFORMACINIAI
PARTNERIAI:
NeringaFM

© Lietuvos Buriuotojų Sąjunga