l, d F Y H:i

- Kapitonų suvažiavimas Nidoje

Primename, jog 2016 m. kovo mėn. 5 dieną 13 val. Nidoje, Kultūros turizmo ir informacijos centre „Agila“ šaukiama LBS ataskaitinė konferencija ir buriuotojų bendruomenės susirinkimas.  Prašome Jūsų išrinkti į LBS Konferenciją delegatus. Klubai į konferenciją atvyksta su klubo posėdžio protokolu apie išrinktus į konferenciją delegatus.
Ištrauka iš LBS Statuto:

Delegatai į konferenciją renkami pagal normą: 1 delegatas , esant narių skaičiui iki 30; renkami 2 delegatai, esant narių skaičiui iki 40; renkami 3 delegatai, esant narių skaičiui iki 50 ir t. t.

Delegatų ir dalyvių registracija vyks nuo 12:00 val. Nuo 12 val. bus rodomas filmas „Under 30s“ apie pirmąjį lietuvį, dalyvavusį „Volvo Ocean Race“ lenktynėse (Olandų filmas „Under 30s“ pasakoja dviejų jauniausių „Brunel“ komandos narių - lietuvio Roko Milevičiaus ir belgo Louis Balcaen - patekimo ir dalyvavimo prestižinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse istorijas.)
Pridedame konferencijos darbotvarkę (gali būti papildyta).

Papildoma informacija dėl atvykimo ir apgyvendinimo.

Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios statybos istorija yra labai paini, nes tikslių žinių apie ją labai nedaug. 1594 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Vilniaus vaivada Leonas Sapiega fundavo Vilniaus bernardinių vienuolyno ir bažnyčios statybą. Bažnyčia buvo numatyta kaip Sapiegų giminės mauzoliejus, o tai pirmoji tokio pobūdžio šventovė Lietuvoje , nes XX a. restauruojant bažnyčią rasti Sapiegos šeimos narių palaikai. Vienuolyno pastatas buvo pastatytas 1606 m., jame įsikūrė 24 daugiausia kilmingos vienuolės, kurias anksčiau globojo broliai pranciškonai. Bažnyčia baigta statyti 1625 m. (ši data išlikusi bažnyčios frontone). Pirmojo pasaulinio karo metu Šv. Mykolo bažnyčia gerokai nukentėjo ir buvo restauruota tik 1933 m. 1921–1949 m. čia vėl veikė bernardinių vienuolynas, mokykla, audykla. Mykolo bažnyčia – vienanavis stačiakampio plano pastatas. Bažnyčia statyta pereinamuoju iš gotikos į renesansą laikotarpiu, todėl šių abiejų stilių bruožai susipynę ir visoje pastato architektūroje.Iš gotikos paveldėtas aukštas, labai status čerpėmis dengtas bažnyčios stogas, siauri , aukšti langai, šoninių fasadų tarpulangėse išsikišę kontraforsų stačiakampiai. Renesansą apibrėžia apvalios langų ir durų arkos, horizontalūs tinkuoti fasadai, padalyti plačiais profiliuotais karnizais ir didinga, rūmų salę primenanti erdvi, šviesi vidaus patalpa.Pagrindinį pastato fasadą į tris aukštus dalija dvi plačios karnizų juostos. Pagrindinį pastato fasadą į tris aukštus dalija dvi plačios karnizų juostos. Pirmojo aukšto tarpulangėse esančius piliastrus puošia nacionalinės lietuvių gėlės – rūtos.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo uždaryta, 1950 m. gegužės apiplėšta, o 1956 m. „susirūpinta“ jos išsaugojimu – nuspręsta restauruoti ir įkurti Architektūros muziejų. Restauracijos metu barbariškai buvo sunaikinti šoniniai altoriai, užmūrytos bažnyčią su vienuolynu jungusios šoninės galerijos angos, sunaikinti vargonai. 1973 m. dauguma šioje bažnyčioje buvusių brangenybių surasta Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje.

Iki šių dienų išlikę keli vienuolyno ir bažnyčios ansamblio pastatai išsidėstę aplink uždarą kvadratinį kiemą. Kai kur išliko buvęs pastatų interjeras: Sapiegų herbu ir reljefiniu ornamentu papuoštas refektoriumo skliautas, unikali didžiulė krosnis.

Dabar bažnyčia vėl restauruojama, planuojama čia įkurdinti muziejų ir saugoti bažnytinio meno palikimą.