l, d F Y H:i |
- Wissa čempionate triumfavo Lietuvos ledo buriuotojai Sausio 30 d. - vasario 5 d. Estijoje vyko WISSA Pasaulio čempionatas, kurį šiemet organizavo Lietuvos ekstremalaus sporto federacija. Jai ši teisė buvo suteikta pirmą kartą. (Nuotr. aut. Jūratė Platužienė)
Organizatoriai susidūrė su dideliais iššūkiais. Ledo, reikalingo varžyboms vykdyti, Lietuvoje nebuvo, todėl buvo nuspręsta varžybas perkelti į Estiją. Netoli Viljandžio esančiame Vortsjon ežere ledas buvo puikiai tinkamas, jo storis siekė net 25 cm. I nors pirmomis dienomis dėl teigiamos oro temperatūros ant ledo kaupėsi vanduo, vėliau ežeras pasidengė sniego sluoksniu ir įsigalėjo silpnas šaltukas. Ledas visą laiką išliko puikiai tinkamas buriuotojams.
Organizacinio komiteto vadovas Ramunas Glizickas džiaugėsi: „Nors veiksmas persikėlė į Estiją, mums pavyko mobilizuotis ir deramai organizuoti tokio aukšto rango varžybas. Daugelis dalyvių įvertino jas kaip vieną geriausiai organizuotų čempionatų. Prie to prisidėjo ir itin kompetentinga teisėjų brigada iš Kanados, Estijos ir Lietuvos.“ Iš devynių pasaulio šalių (Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainosir Lietuvos) gausiai susirinkę sportininkai varžėsi net trijų ledburių klasėse: burlenčių, jėgos aitvarų ir sparnų. Pirmą dieną vyko kurso lenktynės. Burlenčių klasėje dominavo Lietuvos atstovai. Dideliu greičiu visus stebino Giedrius Liutkus. Jam neprilygo antrą vietą iškovojęs Audrius Voverys, trečias liko Gediminas Gresevicius. Sparnų klasėje pirmavo suomis Reima Salo. Jėgos aitvaruose užtikrintai kilpas suko švedai Frankas Kroenertas, antras – Andreasas Gustafssonas. Estas Madis Kallas bandė kovoti, tačiau jam pritrūko sėkmės ir jis liko trečias. Lietuviai Aidas Pivoriunas ir Tautvydas Macijauskas tenkinosi kuklesnėmis vietomis. Antrąją dieną dėl silpno vėjo ir snygio lenktynių surengti nepavyko . Trečioji diena sportininkus pasitiko vidutinio stiprumo vėju. Varžybų vyr. teisėjas R.Gradauskas pasidžiaugė: „Įvyko ledburių slalomo, jėgos aitvarų kurso lenktynių ir „Fun slalom“ lenktynių 76 startai. Visų labai lauktas slalomas vyko sklandžiai, o distancijoje netrūko sportinės kovos ir gerų emocijų.“ Slalome užtikrintai nugalėjo lietuvis Paulius Voverys, kuris nepaliko jokių šansų savo konkurentams. Labai gerai lenktyniavo ir kitas Lietuvos burlentininkas Martynas Juodeška, iškovojęs antrą vietą. Kurso lenktynių nugalėtojui Giedriui Liutkui nesisekė, jis jau pirmame atrankos važiavime darė daug klaidų ir nors vėliau atsitiesė ir demonstravo gerą techniką bei greitį ir iškovojo teisę dalyvauti medalių lenktynėse, tačiau surinkti baudos taškai neleido pakilti aukštai. Latvis Leontjevas buvo trečias Sparnų klasėje geriausiai sekėsi Čekui Miroslav Pacold. „Fun slalom“ lenktynėse nepavejamas buvo Lenkijos atstovas Jedrzej Cituk. Varžybas užbaigė maratoni lenktynės, kurių metu lenktynininkai ežero ledu nuvažiavo per 60 km. Įspūdingu greičiu vėl visus stebino Giedrius Liutkus, kuris nuo starto vis didino atotrūkį ir, nors šaltis stingdė rankas, tai nesutrukdė užtikrintai laimėti. Permaininga kova vyko dėl trečios-antros vietos. Jaunasis lenkų sportininkas Jedrzej Cituk, ilgą laiką važiavęs trečioje pozicijoje, tik paskutiniame rate netekęs jėgų nusileido tempą didinančiam Pauliui Voveriui, o Latvis Leontjevas sugebėjo išsaugoti antrą poziciją. Maratono lenktynių geriausiųjų dešimtuke dominavo Lietuvos atstovai. Sparnų klasėje geriausiai maratono lenktynėse važiavo Čekijos buriuotojas Miroslav Pacold. Jėgos aitvarų klasėjegeriausiai sekėsi švedams. Pergalę čia šventė fiziškai stipresnis Andreas Gustafssonas. Čempionatą užbaigė jėgos aitvarų klasės „laisvojo stiliaus“ varžybos. Geriausiai figūras atliko estas Raigo Piho. Po čempionato savo įspūdžiais sutiko pasidalinti Giedrius Liutkus, kurso lenktynių ir maratono čempionas „Wissa pasaulio čempionate“: - Kaip pavyko laimėti Pasaulio čempionate? Važiuodamas į čempionatą jokių lūkesčių neturėjau, nes paskutinį kartą tokio lygio renginyje (beje, tame pačiame čempionate ir tame pačiame ežere) dalyvavau dar 2016 metais. Bet šį kartą pavyko prieš pat čempionatą laimėti Estijos Taurės etapą ir jaučiau, kad įranga dirba gerai. Dar pora dienų pasitreniravau tame pačiame ežere ir atlikau paskutines korekcijas, kurios visiškai pasiteisino Pasaulio čempionate. Pasirinkau teisingas bures, dažniausiai ir teisingas pačiūžas. - Kokią įrangą naudojote? Pirmadienį, kai buvo didžiausias vėjas, naudojau 5,6 m2 dydžio taip vadinamą slalominę burę (kurią naudoju su maža lenta ir peleku vasarą). Kitomis dienomis taip vadinamas „foilines“ (vandens sparnų) 6,6 m2 ir 7,8 m2 dydžio bures. Ledrogės buvo visada tos pačios - Lietuvoje pagamintos mano bičiulio R. Glizicko trijų pačiūžų ledrogės. Visos burės yra tos pačios, kurias naudoju ir vasarą. - Kaip pavyksta treniruotis vis šiltesnėmis žiemomis? Žiemos yra neprognozuojamos. Buvo keletas žiemų, kai aš apskritai nebuvau užlipęs ant ledo. Šiemet prieš išvykstant į Estiją, aš iš viso čiuožiau berods penkis kartus. Būtent todėl norėjau ir pavyko dar kelias dienas pasitreniruoti Estijoje prieš pat čempionatą. Aš asmeniškai neskiriu buriavimo vasarą ir žiemą. Jei yra bent keli laipsniai aukščiau nulio ir nėra ledo aš buriuoju vandenyje. Jei yra saugus ledas - buriuoju ant ledo. Tai vienas kitą papildantys ir padedantys buriavimo būdai. - Kiek laiko užsiimate šiuo sportu? Ledrogėmis buriuoju maždaug nuo 2009 metų. Vasaromis buriuoju virš 30 metų. - Kokie žiemos ledrogių privalumai/trūkumai lyginant su buriavimu vasarą? Esminis skirtumas yra taip vadinama trimatė dimensija. Vasarą yra bangos, kurias reikia suvaldyti. Net jei tai ir neidelės pusės metro bangelės, pavyzdžiui, Kauno mariose, tai daro įtaką greičiui ir plaukimo stiliui. Ant ledo paviršius iš esmės visada daugmaž lygus ir stabilus. Ant vandens mes galime matyti ateinantį gūsį ar vėjo pasisukimą, o ant ledo dažniausiai (išskyrus, kai matome nešamą sniegą) mes galime tik jausti vėjo pkyčius. Pagrindinis buriavimo žiemą privalumas - galime patys išsimesti ženklus, žmonės gali ateiti ir viską stebėti betarpiškai, tiesiog ant ledo. Informaciją pateikę Lietuvos ekstremalaus sporto federacija, organizavusi Wissa čempionatą. |