- Klaipėdos jachtklubui - 84-eri

1929 metais vasario 13 d. buvo įsteigtas Klaipėdos  jachtklubas. Pirmasis jachtklubo steigiamasis susirinkimas sušauktas inžinieriaus R. Vysockio, tuomet buvusio Lietuvos jachtklubo komodoro ir būrelio buriuotojų iniciatyva. Pirmuoju klubo komodoru buvo kapitonas Liudvikas Stulpinas. Antruoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas R. Vysockis. Jam persikėlus į Kauną, trečiuoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys, kuris tuo metu buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkas.

Jachtklubo nariai

Jachklubo nariai buvo dviejų tipų: rėmėjai ir škiperiai. Nariai rėmėjai buvo pasyvesni: mokėdavo nario mokestį, dalyvaudavo sezono atidarymo, uždarymo iškilmėse ir tomis progomis rengiamuose vakaruose. Rėmėjai buriuodavo pripuolamai, trumpesniais atstumais ir rečiau. Škiperiai buvo kvalifikuoti buriuotojai, nuolat plaukiojo jachtomis, organizuodavo turistines keliones ir regatas.

Pradiniais jachtklubo egzistavimo metais žinomiausi klubo rėmėjai buvo: kapitonas Liudvikas Stulpinas, Žemės banko buhalteris Šernas, locų tarnyboje dirbę kapitonai Adomas Daugirdas ir Juozas Andžejauskas, Žemės banko direktorius Kybrancas, uosto valdybos inžinierius Daunoras, uosto valdybos buhalteris Lastas, lietuvių gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, pašto valdininkai Šaltis ir Kuršius, mokytojas poetas Salys Šemerys.

Laivai

1931 m. komodoro Vysockio ir valdybos narių pastangomis klubas įsigijo jachtą „Vytis“. Tais pačiais metais klubo narys K. Mažonas įsigijo jachtą „Gulbė“, o dr. Valteris Didžys - kelioninę jolę „Aušrinė“. 1934 m. Balys Sližys ėmėsi aktyviai ieškoti klubui reikalingų lėšų ir naujų laivų, tinkamų tolimesnėms kelionėms. Jachtklubo laivyno plėtimui pasirinkta Suomijoje sukurta hai jachtų klasė. Šios klasės jachtos buvo statomos ir Estijoje. 1934 metais konsulo Estijoje Reišio pastangomis įsigyjamas pirmasis Lietuvos hajus „Gintaras“. Laivas buvo įvertintas teigiamai ir vėliau beveik kasmet po klubo laivybą papildydavo naujas hajus. 1935 m. Barstaitis įsigijo „Argus“, 1936 m. Didžys - „Rūtą“, 1937 m. jachtklubas - „Nijolę“. 1936 m. įsteigus buriavimo mokyklą, jos poreikiams nupirkta jachta „Žalčių karalienė“. 1937 m. Gureckas įsigijo amerikietišką 5 m R klasės jachtą, pakrikštytą „Jūratės“ vardu. Sekančiais metais Gureckas įsigijo tarptautinės 6 m R klasės jachtą „Daivą“.

Regatos

1935 m. Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS Fårösund organizavo Pabaltijo valstybių buriuotojų sąskrydį, kuriame dalyvauti pakviečiama ir Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo keturios jachtos: „Tegu“ (buv. „Gulbė“), „Vytis“, „Gintaras“ ir „Argus“. Pasibaigus sąskrydžiui Latvijos buriuotojų sąjunga pakvietė lietuvius dalyvauti Fårösund - Ventspilis regatoje. Tai buvo pirmasis Lietuvos jachtų startas tarptautinėje regatoje. Ypatingų rezultatų nebuvo pasiekta. Geriausiai pasirodė Buntino vadovaujamas „Vytis“, jis užėmė trečią vietą KR 6-8 klasėje, nors ir startavo 40 minučių pavėlavęs.

1936 m. liepos mėn. dvi klubo jachtos „Rūta“ ir „Gintaras“ dalyvavo Pernu 30 metų ir Helsinkio Nylandsken jachtklubo 75 metų jubiliejinėse regatose.

1937 m. iš jachtklubo jachtų Gotlando regatoje dalyvavo tiktai „Žalčių karalienė“, nes „Tegu“ dėl vairo gedimo nestartavo. „Žalčių karalienė“ šioje regatoje savo klasėje distanciją įveikė greičiausiai ir už tai gavo specialų Visbio miesto prizą. Kitos klubo jachtos - „Vytis“, „Rūta“, „Gintaras“ ir „Nijolė“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos surengtose regatose. Ventspilis - Liepoja regatoje „Nijolė“ užėmė trečią vietą, „Rūta“ - ketvirtą. Liepojos trikampio regatoje „Vytis“ užėmė pirmą vietą, o „Rūta“ - antrą. Tai buvo pirmieji Lietuvos jachtų prizai tarptautinėse regatose.

1938 m., pasibaigus tarptautinei regatai Klaipėdoje, „Rūta“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos rengiamoje regatoje Ventspilis - Ryga ir Rygos jachtklubo 60 metų jubiliejaus minėjimo regatoje, laimėdama įvairių prizų. Tais pačiais metais „Rūta“ svečiavosi Taline ESYR klubo 50 metų sukakties minėjime.

1938 m. pirmojoje Tautinėje olimpiadoje hai klasėje dr. Didžys su „Rūta“ laimėjo aukso medalį, J. Deckio vadovaujama jachtklubo jachta „Nijolė“ pelnė sidabrą; olimpinėje jolių klasėje auksą iškovojo V. Kalvaitis su klubo jole „Nida“, bronzą gavo L. Virkietis su klubo jole „Smiltynė“.

Tradicijos

Jachtklubo sezono atidarymas būdavo gegužės mėn. per Sekmines. Jis buvo iškilmingai švenčiamas. Punktualiai į uosto aikštę išeidavo jachtklubo komodoras. Dalyvaudavo ir Klaipėdos krašto gubernatorius. Visi klubo nariai – rėmėjai ir škiperiai šventiškai išsipuošę: baltos kelnės, tamsiai mėlyni švarkai su juodomis sagomis, tamsiai mėlynos kepurės su baltu antvalkalu. Kas nebūdavo su baltom kelnėm, parade nedalyvaudavo, stovėdavo nuošaliai. Programoje: paradas, jachtklubo komodoro prakalba, jachtų išplaukimas valandėlei į marias. Vakare „Viktorijos“ salėje organizuojamas vakaras. Grodavo orkestras.

Rudenį, spalio mėn. būvado jachtklubo buriavimo sezono uždarymas su tokiu pat vakaru „Viktorijoje“. Per sezono uždarymo vakarą būdavo aptariama ką klubo nariai veiks žiemą. Buvo tradicija, kad kai kurie, sudarę grupę, su slidėmis nuvykdavo atšvęsti Kalėdas Nidoje Blodės restorane. Ten būdavo paruošti kambariai miegojimui ir užsakyta bendra vakarienė, kurios metu būdavo iškilmingai atšvenčiamas Kalėdų vakaras su giesmėnis ir eglute. Atgal grįždavo slidėmis. Kai kurie žiemą užsiimdavo buriavimu ledrogėmis.

Panaudota informacija:

„Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai“ - Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002.

Taip pat laisvoji enciklopedija "Wikipedia".