- Ar bus laivų keltuvas prie Kauno hidroelektrinės?

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) jau ruošiasi artėjančiam 2013 m. navigacijos vidaus vandenų keliais sezonui. Šiemet navigacinis sezonas vidaus vandenyse prasidės balandžio 25 d. ir tęsis 199 paras. Anot oficialaus VVKD pranešimo, mažai tikėtina, kad pavyks visą navigacijos laikotarpį išlaikyti nustatytus garantinius vidaus vandenų matmenis. Dėl lėšų trūkumo direkcija nepajėgi išlaikyti atitinkamus kelio parametrus ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E 41 (Nemunu ir Kuršių mariomis Kaunas – Klaipėda).

Tačiau šį sezoną numatyta pajudinti seniai užsigulėjusius projektus - laivybą visose Kuršių mariose, įskaitant ir Rusijos pusę, bei laivų keltuvo Kauno mariose įrengimo galimybes.

VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas užtikrino, kad šiais metais toliau bus prižiūrimas 7,5 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio ruožas Neries upe. Beje, veikli ir iniciatyvi Vilniaus miesto menininkų ir verslininkų bendruomenė siekia atgaivinti upės gyvenimą ir įtraukti ją į bendrą miesto gyvenimo vyksmą. Buvo pristatytas „plūduriuojančių modulių“, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai, projektas. Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukiojimas minėtu maršrutu yra leidžiamas vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, tačiau saugios laivybos sąlygos nėra užtikrinamos. Pasak G. Labanausko, siekiama šį maršrutą įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.
Šį sezoną planuojama pradėti eksploatuoti vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos–Rusijos valstybės siena (4 km). G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje. Šią vasarą jau turėtų pradėti veikti sezoninis Rybačij pasienio kontrolės punktas.
Pasak G. Labanausko, dar vienas rimtas ir perspektyvus žingsnis, planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą – galimybių įrengti šliuzą ar laivų keltuvą per Kauno hidroelektrinės užtvanką studija. Toks įrenginys sudarytų sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu. Parengti mokslinę studiją, nagrinėjančią techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo statybos klausimus, o prireikus pastatyti Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzą, yra numatyta 2005 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje. Neseniai Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos pasirašė sutartį parengti galimybių studiją, kurioje numatyta išnagrinėti ir šliuzo ar laivų keltuvo Kauno mariose įrengimo galimybes.

VVKD pranešimas.