1.1.  Šie įstatai (toliau tekste – Įstatai) reglamentuoja Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau tekste – Sąjunga) veiklą.

1.2.  Sąjunga yra viešasis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savanoriškos narystės pagrindu vienijantis fizinius ir juridinius asmenis, propaguojančius, skatinančius, praktikuojančius ir remiančius buriavimą Lietuvoje.

1.3.  Sąjungos teisinė forma – asociacija.

1.4.  Savo veikloje Sąjunga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais teisės aktais, šiais Įstatais ir kitais Sąjungos vidaus dokumentais.

1.5.  Sąjunga turi savo simboliką, antspaudą su pavadinimu, sąskaitas kredito įstaigose.

1.6.  Sąjungos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.7.  Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.

1.8.  Sąjungos buveinė nustatoma ir keičiama Sąjungos Tarybos sprendimu, priimamu ne mažiau nei 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma.

1.9.  Sąjunga tęsia Lietuvos buriuotojų sąjungos, veikusios 1935–1940 metais (nuo 1935 metų – Tarptautinės buriavimo federacijos narės), Lietuvos buriavimo federacijos veiklą ir tradicijas.

1.10.  Sąjunga vienija buriuotojus, buriuotojų klubus, jachtų klasių asociacijas, buriavimo sporto mokyklas, įstaigas, taip pat įmones ir organizacijas, kurių veikla susijusi su buriavimu.

2. Sąjungos tikslai, veiklos sritys ir rūšys

2.1.  Sąjunga įsteigta bendriesiems Sąjungos narių poreikiams ir tikslams tenkinti ir įgyvendinti, siekiant propaguoti ir skatinti buriavimą, sukurti kuo palankesnes sąlygas buriavimo plėtrai Lietuvoje.

2.2.  Sąjungos veiklos tikslai yra:

2.2.1.     koordinuoti Sąjungos narių veiklą;

2.2.2.     suvienyti Lietuvos buriuotojus, kad įgyvendintų bendrus tikslus;

2.2.3.     skatinti, plėtoti ir remti Sąjungos narių veiklą, kelti buriuotojų kvalifikaciją;

2.2.4.     atstovauti ir ginti Sąjungos narių interesus santykiuose su viešaisiais ir privačiaisiais juridiniais asmenimis ir fiziniais asmenimis;

2.2.5.     bendradarbiauti su kitomis analogiškomis Lietuvos ir bei užsienio sportinėmis organizacijomis;

2.2.6.     skatinti ir remti vaikų ir jaunimo buriavimą;

2.2.7.     populiarinti buriavimą.

2.3.  Sąjunga gali turėti ir įgyti civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, ir vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja šiems Įstatams.

2.4.  Sąjungos veiklos sritys:

2.4.1.     sportinė organizacinė veikla;

2.4.2.     ūkinė-komercinė veikla;

2.4.3.     informacijos kaupimas, analizė ir savo veiklos propagavimas.

2.5.  Sąjungos veiklos rūšys: burlaivių laivavedžių mokymas, egzaminų organizavimas, burlaivių laivavedžių kvalifikacijų suteikimas, sportinių jachtų registravimas, sportinių renginių organizavimas, gamyba, paslaugų teikimas, įvairių prekių pirkimas ir pardavimas, statyba, turto nuoma ir panauda, kita įstatymais nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla, iš kurios galima gauti pajamų Sąjungos tikslams įgyvendinti.

2.6.  Sąjunga, kiek leidžia galimybės, užtikrina Lietuvos buriavimo sporto rinktinių sudarymą, aprūpinimą, rengimą ir jų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.

3. Sąjungos nariai, jų teisės ir pareigos

3.1.  Sąjunga vienija juridinius asmenis ir fizinius asmenis.

3.2.  Sąjungos nariais gali būti juridiniai asmenys: oficialiai Lietuvoje įregistruoti buriuotojų klubai, jachtų klasių asociacijos, buriavimo sporto mokyklos ir įstaigos bei kitos organizacijos ir įmonės, kurių veikla susijusi su buriavimu.

3.3.  Sąjungos nariais gali būti fiziniai asmenys, kurie turi bendrus, kaip ir Sąjunga, tikslus. Sąjungos nario fizinio asmens nei minimalus, nei maksimalus amžius neribojamas. Fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų, turi būti veiksnus. Už jaunesnius nei 14 metų amžiaus asmenis prašymus tapti Sąjungos nariais pateikia jų tėvai arba globėjai. Fiziniai asmenys gali būti Sąjungos nariais tiesiogiai arba per Sąjungos narių- juridinių asmenų pateikiamus jų narių sąrašus. Sąjungos narys – fizinis asmuo gali būti įtrauktas į bendrą Sąjungos fizinių ir juridinių narių sąrašą per Sąjungos narių – juridinių asmenų sąrašus tik vieną kartą. 

3.4.  Kiekvienas Sąjungos narys turi tokias teises:

3.4.1.     dalyvauti ir balsuoti Sąjungos narių suvažiavime;

3.4.2.     siūlyti kandidatus į Sąjungos valdymo ir kitus organus;

3.4.3.     rinkti Sąjungos valdymo ir kitus organus;

3.4.4.     naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;

3.4.5.     susipažinti su Sąjungos dokumentais, gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;

3.4.6.     dalyvauti Sąjungos veikloje, jos rengiamuose renginiuose;

3.4.7.     propaguoti Sąjungos tikslus;

3.4.8.     naudotis Sąjungos sukaupta informacija;

3.4.9.     teikti pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos;

3.4.10.  raštu įgalioti kitą Sąjungos narį balsuoti už jį Sąjungos narių suvažiavime ir atlikti kitus veiksmus;

3.4.11.  naudotis Sąjungos simbolika;

3.4.12.  nustatyta tvarka naudotis Sąjungos turtu;

3.4.13.  išstoti iš Sąjungos.

3.5.  Tik pilnamečiai Sąjungos nariai gali būti išrinkti į Sąjungos valdymo ir kitus organus.

3.6.  Sąjungos narys turi šias pareigas:

3.6.1.     laikytis Įstatų;

3.6.2.     dalyvauti Sąjungos veikloje;

3.6.3.     laiku ir tinkamai mokėti nustatytus nario ir kitus mokesčius;

3.6.4.     savo elgesiu ir veikla didinti Sąjungos teigiamą vaidmenį visuomenėje;

3.6.5.     pranešti Sąjungos Generaliniam sekretoriui savo duomenis korespondencijai, telefono numerius ir jų pasikeitimus;

3.6.6.     nevykdyti kenkiančios Sąjungai veiklos.

3.7.  Sąjungoje gali būti garbės narių, kurie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti nariai, išskyrus pareigą mokėti nario mokestį.

3.8.  Sąjungos narių sąrašą tvarko Sąjungos Generalinis sekretorius.

4. Sąjungos narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka ir sąlygos

4.1.  Sąjungos nariu asmuo tampa tada, kai jo kandidatūrai pritaria Sąjungos Taryba 1/2 visų Tarybos narių sprendimu ir asmuo per nustatytą terminą sumoka stojamąjį ir einamųjų metų nario mokestį. Per nustatytą terminą nesumokėjęs minėtų mokesčių, asmuo laikomas atsisakiusiu ketinimo tapti Sąjungos nariu. Prašymai dėl narystės paduodami raštu Prezidentui.

4.2.  Stojamojo ir nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Sąjungos narių suvažiavimas. Sąjungos garbės nariai atleidžiami nuo stojamojo ir nario mokesčių.

4.3.  Visi Sąjungos nariai turi lygias teises, išskyrus Įstatų 3.5 punktą.

4.4.  Narystė Sąjungoje baigiasi:

4.4.1.     savanoriškai išstojus nariui, kai raštu pateikiamas prašymas Prezidentui. Šiuo atveju laikoma, kad narystė pasibaigė po 10 dienų nuo prašymo pateikimo;

4.4.2.     Tarybos narių 2/3 balsų daugumos sprendimu, kai nustatyta nario vykdyta bet kokia Įstatus pažeidžianti veikla arba kitų Sąjungos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų nevykdymas;

4.4.3.     likvidavus Sąjungą;

4.4.4.     likvidavus juridinį asmenį – Sąjungos narį;

4.4.5.     mirus fiziniam asmeniui;

4.4.6.     jei narys per 1 mėnesį nuo nustatyto termino nesumoka nario mokesčio.

4.5.  Narystė gali būti sustabdyta iki konkretaus termino arba įvykio nario prašymu arba daugiau kaip 1/2 Tarybos narių iniciatyva, Tarybos narių 2/3 balsų daugumos sprendimu.

4.6.  Asmenys, kurių narystė Sąjungoje baigėsi pagal Įstatų 4.4 punktą (išskyrus Sąjungos likvidavimą), ir jų palikuonys arba teisių perėmėjai neturi teisės pretenduoti į Sąjungos daiktus, pinigus ir vertybinius popierius, kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, intelektinės veiklos rezultatus, informaciją, veiksmų rezultatus, taip pat kitas turtines ir neturtines vertybes. Sumokėti stojamieji ir nario mokesčiai negrąžinami visais atvejais.

5. Informacijos apie Sąjungą pateikimo nariams tvarka

5.1.  Visa būtina su Sąjungos veikla susijusi vieša informacija skelbiama Sąjungos tinklalapyje. Sąjungos vieši pranešimai turi būti paskelbti VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Už informacijos paskelbimą nustatytais terminais ir tvarka atsako Prezidentas.

5.2.  Sąjungos nariui pareikalavus, Generalinis sekretorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti galimybę susipažinti ir (arba) pateikti kopijas šių dokumentų: Įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Sąjungos veiklos ataskaitų, revizijų ataskaitų, Sąjungos narių sąrašo, Sąjungos narių suvažiavimų ir Tarybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal taikytinus teisės aktus.

5.3.  Sąjungos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija nariams pateikiama atlygintinai. Atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

6. Sąjungos turtas, pajamos ir jų kontrolės tvarka

6.1.  Sąjunga nuosavybės ir kitomis teisėmis gali valdyti pinigines lėšas, vertybinius popierius, kitą materialųjį turtą, turtines ir neturtines teises, intelektinės veiklos rezultatus, informaciją, taip pat kitas materialiąsias ir nematerialiąsias vertybes. Sąjunga gali nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomu turtu ir lėšomis disponuoti, valdyti ir naudoti, siekdama įgyvendinti Įstatuose numatytus Sąjungos veiklos tikslus.

6.2.  Sąjungos turtą, lėšas valdo ir jais disponuoja Prezidentas vadovaudamasis Sąjungos narių suvažiavimo ir Tarybos nutarimais, šiais Įstatais bei Lietuvos Respublikos teisės aktais. Dėl bet kokių sandorių, kuriais įgyjamas ar perleidžiamas turtas, turtinės ir neturtinės teisės ir prisiimamos prievolės didesnės nei 1000 eurų vertės Sąjungos vardu, Prezidentas turi gauti Tarybos pritarimą.

6.3.  Sąjungos pajamų šaltiniai yra:

6.3.1.     stojimo mokesčiai, nario mokesčiai;

6.3.2.     pajamos iš vykdomos veiklos;

6.3.3.     skolintos lėšos;

6.3.4.     fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

6.3.5.     lėšos, gautos kaip labdara ar parama;

6.3.6.     kitas teisėtai įgytas turtas ir lėšos.

6.4.  Visos Sąjungos pajamos ir turtas naudojami Įstatuose numatytiems Sąjungos veiklos tikslams pasiekti.

6.5.  Prezidentas turi parengti ir pateikti Sąjungos narių suvažiavimui kiekvienų praėjusių finansinių metų Sąjungos veiklos ataskaitą. Ji pateikiama eiliniame Sąjungos narių suvažiavime. Ši ataskaita yra vieša ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Sąjunga turi sudaryti sąlygas Sąjungos buveinėje ar kitais būdais su šia ataskaita visiems susipažinti.

7. Sąjungos organai

7.1.  Sąjungos aukščiausiasis organas yra Sąjungos narių suvažiavimas. Sąjungos valdymo organai yra Prezidentas ir Taryba. Sąjungoje veikia Generalinis sekretorius ir Garbės teismas. Kontrolės funkcijas Sąjungoje atlieka Revizijos komisija.

7.2. Asmuo neturi teisės būti išrinktas Prezidentu, Tarybos nariu ir revizijos komisijos nariu daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. 

8. Sąjungos narių suvažiavimas

8.1.  Sąjungos narių suvažiavimas (toliau tekste – Suvažiavimas) yra aukščiausiasis Sąjungos organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Suvažiavime dalyvauja ir turi sprendžiamojo balso teisę Sąjungos nariai. Sąjungos narys – fizinis asmuo Suvažiavime turi vieną balsą. Sąjungos narys – juridinis asmuo Suvažiavime turi tiek balsų, kiek turi savo narių sąraše Sąjungos narių – fizinių asmenų. Suvažiavimai Tarybos sprendimu šaukiami kas metus, per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tarybos sprendimu arba 1/2 visų Sąjungos narių reikalavimu gali būti šaukiami neeiliniai Suvažiavimai.

8.2.  Suvažiavimas:

8.2.1.     keičia Įstatus;

8.2.2.     renka ir atšaukia valdymo organus ir jų narius;

8.2.3.     renka ir atšaukia kitų kolegialių organų narius;

8.2.4.     tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;

8.2.5.     priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos;

8.2.6.     priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

8.2.7.     priima sprendimą dėl garbės nario vardo suteikimo;

8.2.8.     sprendžia kitus Sąjungos veiklos klausimus, jeigu jie įstatymo ar Įstatų nepriskirti kitų Sąjungos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

8.3.  Suvažiavimas laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Sąjungos narių, dalyvaujančių tiesiogiai ar per atstovus.

8.4.  Suvažiavimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsuojant dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (susilaikę asmenys neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis), išskyrus sprendimus dėl Įstatų pakeitimo ir Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos, kuriems priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių ir atstovaujamų narių balsų, ir kitais Įstatuose numatytais atvejais.

8.5.  Balsavimas Suvažiavime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/2 Suvažiavime dalyvaujančių narių balsų.

8.6.  Apie eilinį Suvažiavimą Taryba privalo pranešti kiekvienam Sąjungos nariui elektroniniu paštu ir paskelbti Sąjungos tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 40 dienų iki Suvažiavimo dienos. Pranešime turi būti nurodyta Suvažiavimo data, vieta ir laikas. Sąjungos nariai savo pasiūlymus dėl darbotvarkės gali pateikti Tarybai likus ne mažiau nei 25 dienoms iki Suvažiavimo. Pasiūlymai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nesvarstomi ir neįtraukiami į darbotvarkę, jeigu Taryba arba Suvažiavimas nenuspręs kitaip. Likus ne mažiau nei 20 dienų iki Suvažiavimo datos, kiekvienam Sąjungos nariui elektroniniu paštu ir Sąjungos tinklapyje pranešama Suvažiavimo darbotvarkė. Sąjungos nariams – fiziniams asmenims, esantiems Sąjungos nariais per Sąjungos narį – juridinį asmenį, apie Suvažiavimą šiame straipsnyje nurodytu būdu ir sąlygomis praneša Sąjungos narys - juridinis asmuo.

8.7.  Jeigu Suvažiavime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis Suvažiavimas, ir jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio Suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek narių dalyvauja. Šaukiant pakartotinį Suvažiavimą nariai informuojami elektroniniu paštu ir Sąjungos tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Suvažiavimo.

8.8.  Sąjungos narys – fizinis asmuo Suvažiavime dalyvauja pats arba įstatymu nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį. Sąjungos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas Suvažiavime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organų narių, kurie turi tam reikiamus įgaliojimus. Sąjungos narius – fizinius asmenis, esančius Sąjungos nariais per Sąjungos narį – juridinį asmenį, Suvažiavime atstovauja Sąjungos narys - juridinis asmuo, išskyrus kai Sąjungos narys – fizinis asmuo atvyksta ir Suvažiavime dalyvauja asmeniškai. Tokiu atveju jo balsas yra skaičiuojamas atskirai nuo to Sąjungos nario- juridinio nario balsų.

9. Prezidentas

9.1.  Prezidentas yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas, renkamas Suvažiavimo 4 metų kadencijai.

9.2.  Prezidentas:

9.2.1.     atstovauja Sąjungai;

9.2.2.     sudaro Sąjungos vardu sandorius;

9.2.3.     šaukia Tarybos posėdžius;

9.2.4.     pirmininkauja Tarybos posėdžiams;

9.2.5.     tvirtina Tarybos posėdžių darbotvarkę;

9.2.6.     vadovauja Sąjungos Generaliniam sekretoriui ir Viceprezidentams;

9.2.7.     sudaro darbo sutartis su Sąjungos darbuotojais.

10. Taryba

10.1.  Taryba yra kolegialus Sąjungos valdymo organas, renkamas Suvažiavimo 4 metų kadencijai. Tarybą sudaro 9 nariai: Prezidentas ir dar 8 renkami asmenys.

10.2.  Kandidatus į Tarybos narius gali siūlyti Sąjungos nariai. Suvažiavimas patvirtina kandidatų į Tarybos narius sąrašą; jame kandidatai surašomi abėcėlės tvarka. Tarybos nariai renkami balsuojant už kiekvieną kandidatą atskirai. Tarybos nariais išrenkami daugiausia balsų surinkę kandidatai.

Tarybos nariai savo kadencijos laikotarpiui iš savo gretų Prezidento teikimu renka Viceprezidentus. Sąjungos Generalinį sekretorių skiria ir atšaukia Taryba.

10.3.  Tarybos posėdžiai šaukiami Prezidento arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių iniciatyva. Tarybos posėdžių per kalendorinius metus turi įvykti ne mažiau kaip 4. Tarybos posėdžiai yra vieši.

10.4.  Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas.

10.5.  Taryba:

10.5.1.  sprendžia visus klausimus dėl Sąjungos veiklos, išskyrus tuos, kurie priskirti Suvažiavimo kompetencijai;

10.5.2.  priima ir šalina narius;

10.5.3.  priima sprendimus dėl bet kokių sandorių, kuriais įgyjamas ar perleidžiamas turtas, turtinės ir neturtinės teisės ir prisiimamos prievolės didesnės nei 1000 eurų vertės Sąjungos vardu;

10.5.4.  tvirtina varžybų ir kitų renginių sąmatas, kai jų dydis viršija Prezidento ar Generalinio sekretoriaus nustatytas ribas;

10.5.5.  tvirtina dokumentų projektus, teikiamus tvirtinti Suvažiavimui;

10.5.6.  sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas, tvirtina jų reglamentą;

10.5.7.  sprendžia buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus.

11. Generalinis sekretorius

11.1.  Generalinis sekretorius yra skiriamas ir atšaukiamas Tarybos. Generalinis sekretorius nėra Sąjungos valdymo organas.

11.2.  Generalinis sekretorius:

11.2.1.  padeda Sąjungos valdymo organams organizuoti nuolatinę Sąjungos veiklą;

11.2.2.  padeda organizuoti ir kontroliuoti Prezidento ir/arba Tarybos pavedimų, sprendimų vykdymą;

11.2.3.  padeda Sąjungos valdymo organams užtikrinti Sąjungos ūkinės, finansinės veiklos teisėtumą ir finansinės atskaitomybės sudarymą;

11.2.4.  padeda organizuoti Suvažiavimus, Tarybos posėdžius ir jų sušaukimą.

11.3.  Su Generaliniu sekretoriumi gali būti sudaroma darbo sutartis. Generalinio sekretoriaus darbo užmokesčio dydį ir kitas darbo sutarties sąlygas nustato Taryba.

12. Garbės teismas

12.1.  Garbės teismą sudaro 5 nariai. Juos renka Suvažiavimas 4 metų kadencijai.

12.2.  Garbės teismas dirba pagal Tarybos patvirtintą reglamentą.

12.3.  Garbės teismas nagrinėja bylas prieš Sąjungos narius dėl Įstatų, narių teisių ar buriuotojų etikos pažeidimų.

12.4.  Į Garbės teismą su pareiškimu gali kreiptis Sąjungos narys, valdymo ar kitas organas.

12.5.   Garbės teismo sprendimai privalomi visiems nariams ir Sąjungos organams nuo jų priėmimo dienos.

12.6.  Garbės teismo sprendimus gali peržiūrėti tik Suvažiavimas.

12.7.  Garbės teismo nariai negali būti kitų renkamų Sąjungos organų nariai.

13. Revizijos komisija

13.1.  Revizijos komisiją sudaro 3 nariai. Juos renka Suvažiavimas 4 metų kadencijai. Revizijos komisijos nariai iš savo gretų išsirenka pirmininką, jis organizuoja komisijos darbą.

13.2.  Turto ir pajamų panaudojimą Sąjungoje, veiksmų ir sudarytų sandorių teisėtumą ir, ar jie atitinka Sąjungos tikslus, kontroliuoja Sąjungos Revizijos komisija.

13.3.  Revizijos komisija:

13.3.1.     privalo pateikti Suvažiavimui ataskaitą apie komisijos nuveiktus darbus;

13.3.2.     privalo atlikti Sąjungos  kasmetinių finansinių ataskaitų reviziją ir rezultatus pateikti Suvažiavimui;

13.3.3.     privalo saugoti Sąjungos paslaptis, kurias sužino kontroliuodama jos veiklą.

13.4.  Sąjungos nariams, Prezidentui, Tarybai ir jos nariams draudžiama trukdyti Revizijos komisijai dirbti. Taryba ir Generalinis sekretorius privalo užtikrinti, kad pateikė visus Sąjungos dokumentus Revizijos komisijai.

14. Sąjungos pertvarkymas ir pabaiga

14.1.   Sąjunga pertvarkoma, baigiasi (reorganizuojama ar likviduojama) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.

14.2.   Jeigu Sąjungoje liko mažiau nei trys nariai, per 30 dienų apie tokį sumažėjimą Sąjunga praneša Juridinių asmenų registrui.

15. Sąjungos filialai ir atstovybės

15.1.   Sąjunga turi teisę steigti filialus ir atstovybes. Filialai ar atstovybės – tai Sąjungos padaliniai, turintys atskiras buveines ir administraciją, jie nėra juridiniai asmenys ir veikia Sąjungos, kaip juridinio asmens, vardu pagal Sąjungos įstatus ir savo nuostatus, patvirtintus Tarybos.

15.2.   Sprendimus dėl filialo ar atstovybės steigimo, nuostatų patvirtinimo, veiklos nutraukimo, filialo ar atstovybės vadovų skyrimo ar atšaukimo priima Taryba.

16. Įstatų keitimas

16.1.   Suvažiavimas turi teisę keisti Įstatus ne mažesne kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Sąjungos pakeistus Įstatus pasirašo Prezidentas arba kitas Suvažiavimo įgaliotas asmuo.

16.2.   Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Įstatai patvirtinti 2019 m. liepos 27 d. Lietuvos buriuotojų sąjungos neeiliniame suvažiavime. 

Įstatai pasirašyti 2019 m. rugpjūčio 6 d.

Įstatai galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas       N. Nasvytis